Vis labiau šylant orams, virškinimo sistemos darbas gali sulėtėti ir dėl to kilti sveikatos rimtų problemų. Artėjant vasarai, gali paūmėti net ir dirgliosios žarnos sindromas. Taigi, norint pasirūpinti sklandžia žarnyno ir skrandžio veikla, vertėtų atkreipti dėmesį į mitybos įpročius ir laikytis sveiko gyvenimo būdo.

Kaip suprasti, kad jums dirgliosios žarnos sindromas

Gastroenteritas, dar žinomas kaip infekcinė diarėja, — virškinamojo trakto (​skrandžio ir plonojo žarnyno) gleivinės uždegimas, šiltuoju sezono metu neretai pasitaiko įvairaus amžiaus grupių žmonėms. Kai kurie jo simptomai yra: vėmimas, pasirodantis kraujas ar vanduo tuštinantis, dehidratacija ir net pilvo skausmas. Gelta yra dar viena liga, galinti paūmėti šylant orams, ypač dėl nehigieniškai laikomo maisto ir užteršto vandens – atsiranda nemalonūs simptomai, tokie kaip: išblyškusi veido oda, pykinimas, hepatitas. Vasarą galima apsinuodyti maistu, t. y. susirgti taip vadinama vidurių šiltine, kuomet pakyla aukšta temperatūra, atsiranda nuovargis, silpnumas, skrandžio ir net galvos skausmai. Atšilę orai sukelia problemų ir sveikatos paūmėjimų taip pat sergantiems dirgliosios žarnos sindromu (DŽS).

Dirgliosios žarnos pagrindiniai simptomai:

• pilvo skausmas, kuris sustiprėja, pavalgius maisto;
  
   

• pilvo pūtimas;
  
   

• viduriavimas;
  
   

• ar vidurių užkietėjimas.
  
   

Rečiau pasitaikantys DŽS simptomai:

• nuovargis ir energijos trūkumas;
  
   

• pykinimas ir/ar vėmimas;
  
   

• apatinės nugaros dalies skausmas;
  
   

• šlapinimosi problemos, pvz.: noras dažnai šlapintis arba jausmas, kad negalite visiškai ištuštinti šlapimo pūslės.
  
   

Mityba ir gyvenimo būdas vasarą, sergantiems DŽS

Pateikiame patarimus, kokius mitybos ir gyvenimo įpročius puoselėti, kad palengvėtų arba išnyktų DŽS simptomai:

• Valgykite lengvesnį maistą mažesniu kiekiu;
  
   

• Įsitikinkite, kad į dietą įtraukiate skaidulų turinčių maisto ir valgote pakankamai, bet ne per daug, šviežių vaisių, daržovių, ankštinių augalų;
  
   

• Laikykitės reguliaraus valgymo grafiko, nedarykite ilgų pertraukų, kad palengvintumėte virškinimo procesus;
  
   

• Valgykite skrandžiui palankius maisto produktus, tokius kaip: žalios daržovės, pomidorai, obuoliai, kriaušės, arbūzas, agurkai, saldžiosios bulvės ir ananasai, kurie taip pat padės išvengti dehidratacijos;
  
   

• Nepamirškite į savo racioną įtraukti sausų vaisių ir riešutų. Be to, galite valgyti datules, kuriose gausu baltymų, geležies, skaidulų, kalcio ir vitaminų;
  
   

• Galbūt mėgstate aštrų, daug apkeptą, nesveiką maistą, tačiau ypač vasarą turėtumėte jo vengti – toks maistas gali sukelti rūgštingumą, pilvo pūtimą ir net skrandžio uždegimą;
  
   

• Apribokite suvalgomą picų, traškučių ir duonos gaminių kiekį, o jeigu galite – atsisakykite jų;
  
   

• Gerkite daug vandens, kad atstatytumėte organizme skysčius, kurių netenkate dėl karščio ar sutrikusios žarnyno veiklos – viduriavimo;
  
   

• Probiotikai gali padėti pagerinti virškinimą, nes juose yra žarnynui palankių bakterijų. Dažnai dirgliosios žarnos sindromo atsiradimą lemia daug veiksnių, tačiau vienas iš dažnai pasitaikančių – žarnyno mikrobiotos disbalansas. Pastarasis gali sukelti padidėjusį žarnų sienelės pralaidumą, dėl ko ilgainiui atsiranda ir padidėjęs žarnų jautrumas bei skausmas. Teigiamas probiotikų poveikis mažinant dirgliosios žarnos simptomus pagrįstas moksliškai, todėl jei skundžiatės anksčiau įvardintais simptomais, probiotikai – vienas iš galimų variantų, kaip sau padėti.
   

• Nevalgykite galimai pasenusio maisto, jeigu jis sukėlė bent menkiausią įtarimą;
  
   

• Nepamirškite atvėsinti kūno, nes karštis suaktyvina DŽS simptomus. Daugelis sergančiųjų DŽS pastebi, kad karštas, drėgnas oras padidina jų simptomų dažnumą ir sunkumą;
  
   

• Reguliariai sportuokite. Galite užsiimti joga, plaukioti, važinėti dviračiu, bėgioti, eiti pasivaikščioti, ar užsiimti bet kokia širdžiai miela fizine veikla. Sportuojant pagerėja bendra savijauta, taip pat palengvėja ir DŽS simptomai.