Vargu ar atsirastų bent vienas žmogus, kuriam nebūtų žinomas disbakteriozės terminas... Ir vis dėlto – kas tai? Kaip ji diagnozuojama, gydoma ir iš viso – ar reikia ją gydyti? O gal galima jos išvengti?
Žmogų nuolat supa nesterili aplinka, kurioje daug įvairių bakterijų. Jos gyvena ir ant mūsų odos, gleivinių. Mikrobų visuma, gyvenanti žmoguje, vadinama natūralia mikroflora. Jos sudėtis – tai ne šiaip atsitiktinai iš oro arba su maistu į organizmą patekę mikrobai, bet per tūkstančius metų susiklosčiusi sudėtinga sistema, kuri yra būdinga visai žmonijai.
Jeigu pasvertume visus suaugusio žmogaus žarnyne esančius mikrobus, jų masė siektų maždaug apie tris kilogramus. Vieno mikrobo masė sudaro ne daugiau kaip vieną milijoninę gramo dalį.
O dabar įsivaizduokite sau gyvą trijų kilogramų masės organą, atliekantį kokią nors labai svarbią funkciją. Pavyzdžiui, inkstus. Staiga jie nustoja veikti taip, kaip reikia. Juk tai katastrofa!
Dabar pereikime prie mikroorganizmų. Kas gyvena žarnyne? Žinomiausi gyventojai – bifidobakterijos ir bakteriodai – mikrobai, gyvenantys aplinkoje be deguonies. Svarbią vietą čia užima laktobakterijos, enterokokai ir žarnyno lazdelės. Žinoma, mikrobų žarnyne priskaičiuojama daug daugiau – iki 500 rūšių, tačiau minėtosios atlieka ypatingą vaidmenį.
Visi šie mikrobai gyvena žmogaus organizme – dauginasi, išskiria tam tikras medžiagas ir jį veikia. Gamta mus sukūrė taip, kad normali mikroflora ne šiaip sau gyvena mumyse, tačiau ir aktyviai dalyvauja viso organizmo veikloje.
Kaip mikrobai veikia sveiką šeimininką?
Knarkimo problemos nekankina kosmonautų. Nesvarumo būsenoje išnyksta ne tik ši, bet ir kitos su miegu susijusios problemos.
Kitas faktas
Komentarai