Deja, tik nedaugelis iš mūsų gali pasigirti sveika žarnyno mikroflora. Gal todėl sunkiai atsirastų nors vienas mažas vaikas, kuris bent kartą metuose niekuo nesirgtų?

Jeigu pradeda sirgti kuris nors vienas žmogaus organas, tai galima pajusti – skauda. Mikroorganizmai niekaip nesusiję su nervų galūnėlėmis, todėl šimtų ir tūkstančių mikroorganizmų mirtis net nepastebima. Spręsti apie mikrofloros pažeidimus galima tik iš klinikinių požymių: sutrikusio žarnyno darbo (prasideda viduriavimas, vidurių užkietėjimas, žarnyno skausmai), susilpnėjusio imuniteto ar alergijos apraiškų.

Kaip diagnozuojama disbakteriozė?

Paprastai imamas bakterinis išmatų pasėlis. 1 g išmatų atskiedžiamas ir sėjamas į skirtingas maistines terpes, siekiant išsiaiškinti vieno ar kito mikroorganizmo koncentraciją. Pavyzdžiui, jeigu tyrimų rezultatuose matote skaičiukus 106, tai reiškia, kad grame išmatų yra 106 nurodytos rūšies mikroorganizmai. Viskas lyg ir gerai – bakteriologai savo darbą išmano, tyrimams naudojamos medžiagos kokybiškos. Tačiau kiekviena analizė bus skirtinga. Kad rezultatai būtų visiškai patikimi, tyrimus reikia priduoti į vieną laboratoriją, ne vėliau kaip praėjos dviems valandoms po pasituštinimo.

Tačiau jeigu negalite pasidaryti disbakteriozės tyrimų, nenusiminkite, nes jie toli gražu ne visada leidžia pamatyti objektyvų vaizdą. Pavyzdžiui, tai, kad grame išmatų yra 108 bifidobakterijos, dar nereiškia, jog tai yra visaverčiai mikroorganizmai, kitaip tariant – kad jie išskiria reikiamą rūgščių ir kitų medžiagų spektrą.

Tačiau ši problema yra išsprendžiama. Kiekvienas gydytojas puikiai žino, kokie simptomai pasireiškia prasidėjus disbakteriozei ir kokios ligos baigiasi disbioze. Todėl daug geriau orientuotis į klinikinius simptomus, ir tik tuo atveju, jeigu gydytojas pasakys pasidaryti tyrimus, juos atlikti. Po to gydytojas žinos, kokią „blogą“ bakteriją reikia pašalinti iš žarnyno ir kokiomis priemonėmis tai padaryti geriausia.