Tačiau celiakija nėra vien tik nereikšmingas virškinamojo trakto sutrikimas – jos negydant gali išsivystyti ir kur kas rimtesnės ligos, pavyzdžiui, – anemija, diabetas, artritas, sklerozė, Alzheimeris, įvairios autoimuninės ir nervų sistemos ligos. Ši liga neišgydoma, vaistų nuo jos nėra – galima tik kontroliuoti save, sekti maisto sudėtį ir visam laikui apriboti maisto produktų su glitimu vartojimą.
 
Glitimo atsisakymas – liga ar mada?
 
Glitimo dažnai atsisako ne tik sergantieji celiakija, bet ir sveikos gyvensenos propaguotojai, ar tie, kurie laikosi dietos. Jei ryšitės gyventi be glitimo, negalėsite vartoti ne tik visų grūdinių kultūrų, įprastos duonos, klasikinių makaronų ir miltinių gaminių, bet ir alaus, sojų padažo ir populiarių greitai paruošiamų sriubų. Sunkesniais ligos atvejais, netoleruojami netgi glitimo pėdsakai, tad būtina atidžiai skaityti etiketes ir vengti produktų, kuriuose gali būti priemaišų – jos gali atsirasti netgi dėl grūdų transportavimo ir sandėliavimo sąlygų.
 
Užsienio žvaigždės pamėgo ir išpopuliarino beglitiminę dietą, galinčią pagerinti savijautą ir sumažinti talijos apimtis. Nors atsisakyti javų tampa madinga ir populiaru, visgi kasdienėje mityboje reikėtų stengtis vartoti kuo įvairesnių rūšių grūdus ir geriausia, kad jie būtų ne rafinuoti, o pilno grūdo.
 
Tačiau iš tiesų sergantiems tai – ne žaidimas, o nuolatinė mitybos kontrolė ir papildomi mitybos sunkumai, ypač sudėtingi ir sunkiai suprantami vaikams. Kasdienis gaminimas gali tapti iššūkiu, nes Lietuvos prekybos centruose rasti produktų be glitimo nėra paprasta. Vis dėlto gamintojų, kurie specializuojasi būtent šioje srityje, daugėja: čia išsiskiria Vokietija, kur vis daugiau įmonių, gaminančių tik neglitiminius produktus (pavyzdžiui, „3 Pauly“, „Bauck Hof“ ir kt.). Gaminami ne tik trapučiai, makaronai, duona, miltų ruošiniai, dribsniai, bet netgi sausainiai ir florentinai.