Kvėpavimas – tai vienas iš tų žmogaus organizmo procesų, kuris nereikalauja didelių pastangų ar ypatingos kontrolės – bent jau iki to momento, kol nepradeda kankinti dusulys. Ši patologija yra susijusi su įvairiais sutrikimais įkvėpimo ir iškvėpimo metu, pakitusiu kvėpavimo gilumu ir dažnumu.

Oficialioji medicina skirsto dusulį į inspiratorinį (sutrikusi įkvėpimo fazė) ir ekspiratorinį (kyla problemų iškvepiant). Tačiau atskirti vieną nuo kito gali tik gydytojas, nes iš tikrųjų realiame gyvenime yra labai sunku susigaudyti, kokio tai tipo dusulys, tuo labiau, kad jo pobūdis neretai iš viso būna mišrus. Paprastam žmogui tai nustatinėti netgi nėra prasmės – objektyvių duomenų gaunama labai mažai.

Daug svarbiau už dusulio tipą yra jo atsiradimo priežastis. Tiesa ta, kad jų gali būti labai daug. Dusulio priepuolio metu kvėpavimas gali tapti švilpiančiu, švokščiančiu. Šalia esantys žmonės neretai ne juokais persigąsta ir nežino, ką tokiu daryti. Tačiau būna ir lėtinis dusulys – jo požymiu gali būti kvėpavimo dažnio nuokrypiai nuo normos, paviršinis kvėpavimas gana ilgą laiką – nuo kelių valandų iki kelių parų.

Dusulio simptomai

Reikia pastebėti, kad dusulys žmogui gali prasidėti staiga arba palaipsniui. Pirmuoju atveju supainioti to su niekuo kitu yra tiesiog neįmanoma – žmogui tampa labai sunku kvėpuoti, atsiranda kitų dusuliui būdingų požymių – pavyzdžiui, švokštimas kvėpuojant, kažkas panašaus į knarkimą, pakinta kvėpavimo dažnis ir gylis. Dažnai dusulio priepuolio metu žmogus negali gulėti, bando palengvinti kvėpavimą kaklo raumenimis, jį įtempia. Neretai pakinta pats kvėpavimo pobūdis – iš krūtininio pereinama į pilvinį, tačiau taip paprastai būna tais atvejais, kai ligos eiga lėtinė.