Dusulys normaliu reiškiniu laikomas tik po fizinių krūvių. Tačiau kai jis nepraeina kelias valandas ir net dienas, tai jau rimta priežastis nerimauti. Atrodo, viskas lyg ir gerai, bet normaliai įkvėpti niekaip nepavyksta. Kai kurie žmonės ilgainiui prie tokios būklės taip pripranta, kad nebepastebi dustą, ir susigyvena su nuolatiniu nepatogumo jausmu.
 
Ir išties, jeigu netenka kaip žuviai gaudyti kiekvieno oro gurkšnio, kaip suprasti, kad kvėpuojame ne taip?

Medikų aiškinimu, yra keli rodikliai, įspėjantys apie dusulį. Pirmiausia, sutrinka įprastinis kvėpavimo ritmas – pradedate kvėpuoti arba dažniau, arba priešingai – lėčiau, stengdamiesi įkvėpti kuo giliau.

Antra, tampa sunkiau sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui, suprasti, kas yra sakoma (kitaip triant, akivaizdžiai sulėtėja reakcija).

Ir trečiasis požymis – galva nevalingai svyra žemyn, nes atrodo, kad taip bus lengviau kvėpuoti. Be to, kamuoja nemalonūs pojūčiai raumenyse (ypač rankų ir kojų), lyg jie staiga būtų labai pavargę.

Tačiau kodėl atsiranda tokios būklės?
 
Sunkus darbas ir stresas
 
Kartais uždūstama dėl sunkių fizinių krūvių arba deguonies stygiaus pačiame ore – pavyzdžiui, įkvėpus dūmų arba aukštai kalnuose ar labai karštą dieną pušyne. Būna, kad kvėpuoti trukdo ir kokia nors kliūtis – sloga, sutinusi nosies ir gerklės gleivinė. Tačiau nė nesusimąstome, kaip dažnai dusti pradedame dėl panikos priepuolio arba išgyvendami labai stiprų stresą. Tokia būklė sukelia raumenų spazmus ir šie pradeda trukdyti orui patekti į plaučius. Tai savo ruožtu pagilina paniką, ima dar labiau stigti oro. Viskas baigiasi šoku, o jis gali sukelti net asfiksiją. Štai dėl ko panikos apimtiems žmonėms būtina skubi pagalba.

Gaila, bet ne visiems žinoma, kad smarkiai uždusus galima palengvinti kvėpavimą atsistojus tam tikra poza – atrėmus stuburą ir ištiesinus pečius ar net atsilošus. Taip plaučiams sudaromos sąlygos išsipūsti visu pajėgumu, taigi pagerėja ir deguonies tiekimas į audinius.

Deja, sunkesnio kvėpavimo priežastis gerokai dažniau būna užslėpta liga.
 
Kai kalta liga
 
Minėtas dusulio priežastis gana lengva pašalinti. O štai patologinis dusulys – visai kas kita.

Tarp pavojingiausių tokio dusulio priežasčių specialistai mini kvėpavimo takų ligas, pavyzdžiui, bronchitą, bronchų astmą, anginą. Dar sudėtingiau, jei sutrikęs kvėpavimas būna sutrikusios širdies kraujagyslių arba plaučių veiklos pasekmė. Tada smegenys, raumenys ir visi vidaus organai ima justi deguonies badą, tai ilgainiui išprovokuoja negrįžtamus patologinius pakitimus.

Alergijos, infekcijos, diabetas irgi būna kalti dėl sutrikusio deguonies tiekimo organizmui. Todėl labai svarbu kuo skubiau išsiaiškinti tikslią diagnozę ir niekada neatmesti galimybės, kad dusulį gali kelti ne viena liga, o kelios.

Kada kviesti greitąją
 
Nedelsdami kvieskite gydytoją, jeigu, užsitęsus dusuliui, būna dar bent vienas ar keli iš šių simptomų:

– spazmas, neleidžiantis įkvėpti giliau oro,
– diskomfortas, spaudimas arba skausmas krūtinės srityje,
– šaltkrėtis,
– staigus dusulys atsigulus,
– džeržgimas ir švilpimas kvėpuojant,
– tampa sunku nuryti, atrodo, kad gerklėje įstrigęs gumulas.