Pajutus stresą, įtampą ar kitokį emocinį susijaudinimą, vieni žmonės negali praryti nė kąsnio, o štai kiti iš karto puola prie maisto, tarsi kramsnojimas būtų vienintelis nusiraminimo ir atsipalaidavimo būdas. Tai - emocinis valgymas. Pyktis, nuobodulys, depresija, vienatvė ir liūdesys gali sukelti emocinio valgymo priepuolius. „Lieknėjimo akademijos“ psichologė Giedrė Gutautė Klimienė įsitikinusi, kad kelias į dailesnes formas turi prasidėti nuo kovos su emociniu valgymu.

„Emocinis valgymas, tai problema, kurią turi beveik kiekvienas iš mūsų. Tačiau ne kiekvienas atpažįsta šią savo problemą, nes ne visada susieja valgymą su patiriamomis emocijomis. Iš tiesų kartais tų emocijų mes neatpažįstame, arba valgydami jas nustumiame gilyn ir jų nejaučiame. Tačiau kodėl tada valgote, kai nesate alkani? Dažnas pasakys: „Nes man patinka valgyti, nes maistas skanus, nes negaliu atsispirti šokoladui.“ Tačiau kas po visu tuo slepiasi? – dažniausiai, tai yra emocijos. Maistas pats savaime, kai nesate alkani, neskatina jūsų valgyti. Tai emocijos, kurios skatina jus valgyti tais momentais“, – kalba „Lieknėjimo akademijos“ psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.

Su emocijomis susijęs valgymas yra būdingas daugeliui žmonių. „Lieknėjimo akademijos“ atlikto tyrimo duomenimis net 92 proc. iš dviejų šimtų „Lieknėjimo akademijos“ dalyvių buvo būdingas emocinis valgymas, tai viena iš dažniausiai pasitaikančių pilnėjimo priežasčių.

Valgymas pašalina stresą, tačiau ar ilgam?

Valgydami streso metu žmonės pajunta trumpalaikį palengvėjimą, tačiau problemų maistas neišsprendžia, o viduje juntama emocinė sumaištis tik kuriam laikui pasislepia, tačiau prasiveržia vėliau. Be to, emocinio valgymo pasekmės, tokios kaip svorio augimas, ateityje gali sukelti papildomų emocinių problemų, kas, savo ruožtu vėl didina norą valgyti. Taigi žmogus atsiduria užburtame rate.