Empatijos galia: pasirinkimo gyventi kibirkštį gali įžiebti nuoširdus pokalbis

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Empatijos galia: pasirinkimo gyventi kibirkštį gali įžiebti nuoširdus pokalbis

Kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis – priešingai, tai rodo rūpestį savo emocine sveikata ir gyvenimo kokybe. Jei šią tiesą prisimintų kiekvienas dramatišką periodą išgyvenantis žmogus, veikiausiai savižudybių statistika šalyje būtų kitokia. 

 

Nors beveik dešimtį pastarųjų metų savižudybių Lietuvoje reikšmingai mažėjo, vis dar išliekame Europos valstybe, kurioje savižudybių skaičius – vienas didžiausių. „Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. Lietuvos savižudybių rodiklis (19,5 atvejai 100 tūkst. gyventojų) beveik du kartus viršijo ES narių vidurkį. Higienos instituto duomenys rodo, jog 2023 m. Lietuvoje savižudybių skaičius, palyginti su 2022-aisiais, nežymiai padidėjo. Kol kas sunku pasakyti, ar tai nauja tendencija, ar vienkartinis padidėjimas“, – pokalbyje apie valstybės pastangas bei kiekvieno mūsų galimą indėlį keisti šią situaciją teigė Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė-Janikūnė. 

 

– Kokie ženklai byloja apie suicidines žmogaus nuotaikas? Kokie jų būna tipiški, o kokie – retesni?

 

– Minčių apie savižudybę turintis žmogus dažnai siunčia tam tikras užuominas per savo elgesį, nuotaiką ir kalbą. Pavyzdžiui, gali atsiriboti nuo artimųjų, draugų arba, atvirkščiai, susitikti su jais turėdamas tikslą atsisveikinti. Tokie žmonės gali atsitraukti nuo įprastų veiklų, nustoti rūpintis savo higiena, išvaizda, pradėti elgtis rizikingai, pakeisti mitybos įpročius, garsiai svarstyti apie galimus savižudybės būdus ir priemones. Taip pat suicidines mintis gali lydėti dideli nuotaikos svyravimai, nerimastingumo, dirglumo, pykčio, gėdos ir kaltės, bejėgiškumo, nevilties jausmai. Apie savižudybę svarstantis asmuo gali dalintis tokiomis frazėmis, kaip „vis tiek nieko nepakeisiu“, „be manęs jums bus lengviau“, „negaliu vienas to ištverti“, „jeigu kartais man kas nors atsitiktų“ ir pan. Savižudybės rizikos ženklų sąrašas nėra baigtinis ir kiekvienu atveju gali būti skirtingas. Tad verta pasitikėti savo nuojauta, jei kyla įtarimų dėl asmens svarstymų apie savižudybę. 

 

– Kodėl atpažinti tuos įspėjimus neretai sunku net ir pačiai artimiausiai aplinkai?

 

– Nors savižudybė yra sukrečiantis ir aplinkiniams netikėtas įvykis, žmogus iki tokio sprendimo dažniausiai eina ilgai. Per tą laiką artimieji gali įprasti, nebekreipti dėmesio į palengva stiprėjančius įvairius signalus, rodančius augančią savižudybės riziką. Įtakos čia turi ir tam tikri mitai, pavyzdžiui, kad kalbų apie savižudybę nereikia vertinti rimtai arba kad nusižudo tik psichikos sutrikimų kamuojami žmonės. Turint tokių klaidingų nuostatų, rizikos ženklai gali būti matomi, bet ignoruojami, kol tampa per vėlu.

 

– Kuo galime padėti savižudybės minčių slegiamam žmogui – artimajam, bičiuliui, kolegai? 

 

– Svarbiausia apie tai kalbėtis. Galima tiesiai paklausti žmogaus, ar jis galvoja apie savižudybę. Paplitusi nuomonė, kad tai kaip tik gali ją paskatinti, yra klaidinga: atviras pokalbis leidžia žmogui išsikalbėti, kas jį slegia. Tokiam pokalbiui reikia skirti laiko, būtų geriau, jeigu tuo metu nebūtų kitų susitikimų ar kitų įsipareigojimų. Daug lengviau kalbėtis su žmogumi pažįstamoje aplinkoje. Jeigu jis yra pasiekiamas tik nuotoliu, galima pasiūlyti vaizdo skambutį.

 

Svarbu nenuvertinti kito asmens problemų, nepatarinėti (ir tą padaryti būna bene sunkiausia), nemoralizuoti, o paskatinti jį kreiptis psichologinės pagalbos. Priklausomai nuo situacijos, galima pasisiūlyti, pavyzdžiui, palydėti pas specialistą. Tačiau už kito žmogaus sprendimus nereikėtų prisiimti visos atsakomybės sau. Galima į pagalbą pasitelkti ir kitus žmones, kuriais pasitikima. Jeigu asmuo nesutinka kreiptis profesionalios pagalbos, tuomet verta pasikonsultuoti su specialistais, kaip elgtis tokiu atveju. 

 

Į Psichologinių krizių pagalbos centrą telefonu 1815 nemokamai gali skambinti tiek tie, kurie savo aplinkoje susiduria su savižudybės grėsmę patiriančiu žmogumi, tiek patys ją patiriantys asmenys. Centro psichologai ne tik konsultuoja, bet prireikus suteikia ir skubią pirmąją psichologinę pagalbą. Nemokamai emocinę pagalbą taip pat teikia psichikos sveikatos centrai, o visuomenės sveikatos biurai – psichologines konsultacijas. Visą aktualiausią informacija apie pagalbos būdus sau ar kitam galima rasti savižudybių prevencijos tema veikiančioje interneto svetainėje www.tuesi.lt.

 

Na, o jei žmogaus sveikatai ar gyvybei kilo akivaizdi grėsmė, būtina nedelsiant skambinti pagalbos numeriu 112.

 

– Jei žmogus jau yra bandęs prieš save pakelti ranką – ar įmanomos vaisingos pastangos, kad tai daugiau nebepasikartotų?

 

– Bandymas žudytis praeityje laikomas didžiausiu vėlesnės savižudybės rizikos veiksniu. Lietuvoje numatytas atsakingų institucijų veikimo algoritmas – greitosios medicinos pagalbos, psichikos sveikatos centrų, skubiosios pagalbos skyrių, kitų įstaigų bei specialistų koordinuoti veiksmai, teikiant pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims. Taip pat kiekvienu patvirtintu savižudybės grėsmės atveju tokiems žmonėms turi būti teikiama individualizuota tęstinė pagalba psichikos sveikatos centruose ir mokslo įrodymais pagrįstos trumpos psichologinės terapijos intervencijos, mažinančios pakartotinio mėginimo žudytis riziką.

 

Bendrai kiekvienam svarbu norint gerinti psichikos sveikatą kreiptis psichologinės pagalbos – tai gali būti itin naudinga mokantis suprasti savo jausmus, efektyviai valdyti stresą, įveikti nerimą ir susitvarkyti su sudėtingomis gyvenimo situacijomis. 

 

Be to, būtina reguliariai skirti laiko tam, kas teikia džiaugsmo ar padeda atsipalaiduoti. Svarbu ir bendra savijauta – pakankamas miegas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas pagerina nuotaiką bei sustiprina organizmo atsparumą stresui.

 

Dar vienu reikšmingu emocinės sveikatos komponentu įvardijamas darbo ir asmeninio gyvenimo balansas. Tad patariama išmokti planuoti savo laiką, vengti pervargimo ir palikti vietos poilsiui. Lygiagrečiai prasminga palaikyti socialinius ryšius – reguliari komunikacija su šeima ir draugais suteikia ne tik palaikymą, bet ir jausmą, kad esame suprasti. 

 

– Kokie reikšmingi darbai jau nuveikti instituciniu lygmeniu, kad savižudybių Lietuvoje mažėtų?

– Praėjusiais metais patvirtintas Nacionalinis savižudybių prevencijos veiksmų 2023–2026 m. planas, kuriuo siekiama vykdyti pirminę prevenciją ir mažinti savižudybės rizikos veiksnių neigiamą poveikį, skatinti atpažinti savižudybės grėsmę ir gebėti rekomenduoti pagalbą savivaldybės lygiu. 

 

Higienos institutas atlieka nuolatinę internetinės žiniasklaidos stebėseną bei stengiasi stiprinti bendradarbiavimą su žurnalistais siekiant efektyvesnės savižudybių prevencijos. Nuosekliai stiprinama ir prekės ženklo „TuEsi“ informacinė sklaida, parengtos Gyvenimo įgūdžių programos pamokos, organizuojamas tyčinio žalojimosi ir savižudybės grėsmės atvejų registravimo medicinos dokumentuose praktikos žvalgomasis tyrimas, o bendradarbiaujant su Valstybės duomenų agentūra tobulinama pagalbos savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui sistemos veiklos stebėsena. 

 

Tarp kitų naujovių minėtinas Sveikatos apsaugos ministerijos kuriamas visuomenės ir specialistų mokymo modelis, skirtas parengti savižudybių prevencijos mokymų visuomenei instruktorius ir programas skirtingų sričių specialistams. Taip pat plečiamas savivaldybėse dirbančių savižudybių prevencijos koordinatorių tinklas. 

 

Be to, šiemet pradėtas kurti pirmasis dirbtinio intelekto įrankis gerinti Lietuvos žiniasklaidos pranešimų apie savižudybes atitiktį Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijoms.

 

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.

 

Komentarai

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai per savo gyvenimą žmogus atsako į 45228 telefono skambučius

Kitas faktas