Įtemptas gyvenimo būdas, didelis informacijos srautas, augantis atsakomybės jausmas ir poilsio trūkumas iki šiol buvo pagrindinės lėtinio nerimo priežastys. Šiais metais prie jų prisidėjo ir neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos – rūpestis savo ir artimųjų sveikata, įvairūs ribojimai, nežinomybė dėl ateities. Psichologė Algina Šamonskienė sako, kad nepadeda ir tai, jog, rūpindamiesi fizine sveikata, pamirštame psichologinę. Pasak BENU vaistininkės Indrė Kolomyjskė, vienas iš būdų rūpintis psichologine sveikata – stiprinti nervų sistemą ir išmokti valdyti stresą.
Pastaraisiais metais stebimas jaunų žmonių, susiduriančių su lėtiniu nerimu, skaičiaus augimas. Psichologė sako, kad į streso sukeltą nerimo jausmą nereikėtų žiūrėti pro pirštus. Kai nerimas tampa nuolatine būsena, jis trukdo užsiimti kasdiene veikla: produktyviai dirbti, gerai pailsėti, atsipalaiduoti ir leisti laiką su šeima. Todėl specialsitė pataria, pajutus pirmuosius padidėjusio nerimo požymius, kreiptis pagalbos – į vaistininką, šeimos gydytoją ar psichologą.
Tikimybė susidurti su nerimo sutrikimais auga
Mažesnį ar didesnį nerimą patiriame kiekvienas. Tačiau dažnu atveju tai būna vienkartinė psichologinė reakcija į susiklosčiusias aplinkybes. Nerimo sutrikimą galima įtarti, kai nuolatinis nerimas kyla be aiškių priežasčių ar aplinkybių. Jo simptomai:
Nors nerimo sutrikimai bei priežastys tiriami jau ne vieną dešimtmetį, lėtinio nerimo priežastys nėra aiškios. Psichologė A. Šamonskienė tikina, jog daugeliu atveju, nerimo sutrikimai sukeliami aplinkos veiksnių.
„Didžiausią įtaką nerimo sutrikimų susiformavimui, be abejo, turi patiriamas stresas. Jei žmogus nuolat dirba, skuba, neranda laiko sau, neskiria dėmesio sveikam gyvenimo būdui, tikimybė, jog jis susidurs su nerimo sutrikimais – didėja“, - sako psichologė.
Sveikata yra viena iš sričių, kuri mums kelia nemažai nerimo, ypač jei užklumpa liga. Taip pat vieni iš dažnai pasitaikančių nerimo šaltinių – finansinė situacija ir darbas. Korona viruso pandemija ir pavasarį paskelbtas karantinas daugeliui žmonių stipriai palietė visas šias sritis, todėl dabar ypač svarbu rūpintis savo psichologine sveikata.
Nepamirškite rūpintis nervine sistema
BENU vaistininkė I. Kolomyjskė sako, kad siekiant sumažinti patiriamą nerimą, pirmiausia svarbu atpažinti jo šaltinį ir priežastis. Natūralu, kad reikėtų vengti nerimą keliančių aplinkybių. Tačiau to neužteks, jei nervinė sistema yra nusilpusi ir dirgli.
„Sumažinti nerimą galite daugiau laiko leisdami gamtoje, vakare atsiribodami nuo darbų ir laiką skirdami poilsiui, prieš miegą nesinaudodami kompiuteriais ar telefonais. Kartu reikėtų skirti dėmesio nervų sistemai, kurią greitas gyvenimo tempas ir stresas išbalansuoja. Padidėjusio nerimo ir dirglumo priežastis gali būti ir nervų sistemai svarbių vitaminų ir mineralų trūkumas“, - sako vaistininkė.
Vieni pagrindinių vitaminų nervų sistemai yra B grupės vitaminai. Jų gauname valgydami pilno grūdo produktus, mėsą, kiaušinius, avokadus, bananus ar riešutus. Tačiau svarbu žinoti, kad B grupės vitaminų organizmas nekaupia, todėl svarbu užtikrinti, kad jų gausite papildomai. Jeigu mityba nesubalansuota ar vartojate mažai produktų, turinčių daug B grupės vitaminų, jų rekomenduojama vartoti papildomai, ypač jei susiduriate su nervine įtampa ir stresu.
„Jei pastebite, kad sunkiau sekasi užmigti ar vis dažniau ima lydėti nerimas, gali padėti preparatai su valerijono, ramunėlių ar levandų ekstraktais. Valerijonas, ramunėlės ir levandos padeda lengviau užmigti, nusiraminti ir taip valdyti nerimo sukeliamus nepatogumus. Kartu nepamirškite stebėti suvartojamo magnio kiekį – būtent šio mineralo trūkumas dažnai lemia suprastėjusią miego kokybę“, - paaiškina BENU vaistininkė I. Kolomyjskė.
Susiduriant su padidėjusiu nerimu, sutrikusiu miego režimu ilgiau nei mėnesį, vertėtų kreiptis į sveikatos specialistus – šeimos gydytoją ar psichologą.
Panikos ataka – ženklas, kad nerimą būtina gydyti
Psichologė A. Šamonskienė pastebi, jog vis daugiau jaunų žmonių susiduria su nerimu, tačiau dėl pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai sutrikimai jau tampa kliūtimi gyventi normalų gyvenimą.
„Dažniausiai žmonės susirūpina savo sveikata tik tuomet, kai patiria panikos atakas. Klaidingai manoma, kad panikos atakos yra pirmasis nerimo sutrikimo signalas. Užklumpančios panikos atakos rodo, kad sutrikimas yra pažengęs ir jį būtina gydyti. Panika pasireiškia nerimu ir kūno diskomfortu – stipriu širdies plakimu, oro trūkumu, prakaitavimu, pykinimu, silpnumu, šaltkrėčiu. Tai turėtų būti svarbus įspėjimas, kad mūsų aplinkoje yra per daug įtampos ir streso,“ – teigia A. Šamonskienė.
Anot psichologės, geriausia pagalba patiriant nerimo sutrikimus – bet koks perteklinio streso mažinimas.
„Sparčiai populiarėja terapijos seansai, nes didėja supratimas, kad sąmoningas įsiklausymas yra svarbus streso mažinimo faktorius. Kartu reikia nepamiršti ir poilsio, sporto arba kitų veiklų, kurios padeda nusiraminti,“ – prideda psichologė.
Patiriant nerimą ar panikos ataką, rekomenduojama atlikti kvėpavimo pratimus:
Tolygus kvėpavimas leis nusiraminti ir nukreipti dėmesį nuo patiriamo diskomforto.
Komentarai