Remiantis naujausiais Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei pusė Europos gyventojų turi antsvorio. Lietuvoje su šia problema susiduria 40 proc. suaugusių vyrų ir 30 proc. moterų, ir šis rodiklis kasmet vis didesnis.
 
 Dažniausiai pasitaikanti nutukimo forma – maistinis nutukimas, atsirandantis dėl netinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo stokos. Papildomi kilogramai lemia ne tik išorinius, bet ir vidinius organizmo pokyčius ir dažnai tampa įvairių ligų priežastimi. „Siekiant sustabdyti nepalankios statistikos augimą ir gerinti visuomenės sveikatos rodiklius, reikia keisti ne tik žmonių įpročius, bet ir jų požiūrį į sveikatos puoselėjimą. Dažnai pamirštame, kad sveikata nėra neišsenkanti, o ir atsakomybės už savo savijautą sau vengiame prisiimti – vis gręžiamės į genetiką, kaltiname mediciną ar ieškome kitokių patogesnių pasiteisinimų“, – teigia Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos sveikatingumo treneris Valdemaras Kavaliauskas.
 
Papildomi kilogramai apsunkina ne tik kūną, bet ir sielą
 
Antsvoris ir nutukimas apsunkina sąnarių veiklą, atsiranda jų skausmai, o tai ilgainiui trukdo užsiimti aktyvia veikla ir nepageidaujami kilogramai toliau auga. Žmogus tampa nejudrus, jam dažnai trūksta energijos, sutrinka miego režimas, apsunksta kvėpavimas. Visuomenėje, kurioje vyrauja liekno kūno kultas, apkūnesni žmonės blogai jaučiasi ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – krenta jų savivertė, jiems tampa sunkiau susirasti ir išlaikyti mėgstamą darbą ar sukurti ilgalaikius romantiškus santykius. Tokia psichologinė atskirtis lemia apkūnių žmonių nuotaikų svyravimus. Aplinkinius jie dažnai stebina neprognozuojama emocijų kaita ar kategorišku aplinkos vertinimu. Apkūnūs žmonės sunkiau realizuoja savo sugebėjimus, yra linkę per anksti pasiduoti ir pripažinti savo silpnumą. Kartais šie požymiai išsivysto ir į rimtas psichologines diagnozes.