Kad būtumėte sveiki visus metus, jau nuo ankstyvo pavasario verta pradėti rinkti vaistinius augalus. Štai keli iš jų!
 
Daržinė žliūgė
 
Tai smulki ir įkyri daržų piktžolė, tačiau ji yra pirmoji valgoma vaistingoji žaluma, kurios galima pasirinkti vos nutirpus sniegui. Joje yra vitaminų E ir C, saponinų, karotino, kalio ir chloro druskų. Tai – tikras špinato pakaitalas. Maistui tinka visas augalas. Ja galima paskaninti salotas, sriubas, troškinius. Liaudies medicinoje šutinta žliūgė dedama ant skaudamų vietų sergant radikulitu, reumatizmu, susimušus ar pasitempus raiščius. Žliūgės žolės sultys naudojamos esant vidiniam kraujoplūdžiui, kankinant hemorojui, išsivysčius avitaminozei ar sergant diabetine katarakta.
 
Beržų pumpurai ir lapai
 
Juose gausu flavonoidų, eterinių aliejų, dervų, vitamino C, saponinų, organinių rūgščių. Pumpurai turi dezinfekuojamųjų, skausmą ir uždegimą slopinančių medžiagų. Beržų lapų arbata varo šlapimą, skatina prakaitavimą, todėl tinka gerti sergant inkstų ar širdies ligomis, peršalus, tinka sklerozės, reumato profilaktikai. Liaudies medicinoje beržų pumpurų nuoviras vartojamas egzemai ir žaizdoms gydyti ir plaukams stiprinti.
 
Pumpurai renkami anksti pavasarį, vėliau – šakelės, lapai. Juos geriausiai rinkti saulėtą dieną iki birželio pabaigos, kol dar jauni ir lipnūs.
 
Gydymo tikslais rišamos beržų vantos (pasižymi dezinfekuojamuoju poveikiu, saugo nuo grybelio, gerina kraujotaką, mažina įtampą), geriama beržų sula. Taip pat vartojama beržų šakelių, lapų ar pumpurų arbata. Nuovirai ir ekstraktai tinka vonioms, kompresams.
 
Gerai sutrinti žali arba pakaitinti sausi beržų lapai slopina skausmams (ypač sąnarių), padeda nuo reumato, podagros. Lapus reikia dėti ant skaudamos vietos ir apvynioti drobiniu raiščiu, laikyti pusdienį ar per visą naktį. Gydymo kursas trunka iki 2 savaičių.