Gydytoja gastroenterologė griauna mitus, kad greitas gyvenimo būdas – viena pagrindinių skrandžio opos, arba opaligės, priežasčių. Priešingai nei įprasta manyti, stresas ir netinkama mityba šios lėtinės ir kartotis linkusios ligos nesukelia. Kauno „Kardiolitos“ klinikų Gastroenterologijos centro gydytoja gastroenterologė Edita Jakubauskienė sako, kad ligos pagrindinės priežastys slypi visai kitur – ją sukelia Helicobacter pylori (H. pylori) infekcija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU - ibuprofeno, diklofenako ir kt.) vartojimas. Lietuvoje skrandžio bakterija yra užsikrėtę apie 50–60 proc. gyventojų, o ją turint tikimybė susirgti opalige išauga iki 15- 20 procentų.

Dažniausiai H. pylori infekcija įgyjama vaikystėje, o NVNU keliamą riziką didina tokie veiksniai kaip vaistų dozė, gydymo trukmė bei kartu esanti H. pylori infekcija. Vyresnio amžiaus pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, opalige serga dažniau. Opos gali formuotis ir sergant kitomis ligomis: kepenų ciroze, lėtinėmis inkstų ir plaučių ligomis, išemine širdies liga, cukriniu diabetu, taip pat reumatologiniams pacientams, asmenims po ilgų operacijų, nudegimų ir traumų.

Žalingi įpročiai ilgina opos gijimą

Gastroenterologė E. Jakubauskienė prideda, kad skrandžio opą gali sukelti ir vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo - ibuprofenas, diklofenakas, mažos aspirino dozės ir kt. Susirūpinti skrandžio būkle turėtų ir turintieji žalingų įpročių.

„Kalbant apie žalingus įpročius, rūkantiesiems opaligė pasireiškia dažniau ir pailgina gijimo laiką, tačiau tik jeigu organizme yra H. pylori infekcija. Nors nėra įrodymų, kad alkoholis ar kava sukeltų ar paūmintų opaligę, pacientams vis tiek patariama minimalizuoti jų vartojimą“, - prideda gastroenterologė.

Maistas apie ligą primena

Kaip teigia specialistė, maistas opaligės nesukelia, tačiau tikrai apie ją primins, jeigu jau sergate. Dažniausias opaligės simptomas – su valgymu susijęs viršutinės vidurinės pilvo dalies skausmas ar diskomfortas. Jį neretai gali lydėti pilnumo jausmas ar pykinimas. Skausmo pobūdis gali padėti atpažinti, kokia opa – skrandžio ar dvylikapirštės žarnos – išsivystė.

„Dvylikapirštės žarnos opa pasižymi alkio skausmais. Skausmas, kylantis iškart pavalgius, labiau būdingas skrandžio opaligei. Nemaža dalis opų, ypač vyresnio amžiaus pacientams, naudojant NVNU, būna besimptomės, pasireiškia komplikacijomis – kraujavimu, perforacija (pratrūkimu) ir kt.. Pavyzdžiui, jeigu stebite juodas išmatas, nors nevartojate angliukų ir geležies preparatų, nelaukite, kol praeis, o kuo skubiau kreipkitės į gydytojus“, – pataria gastroenterologė E. Jakubauskienė.

Dispepsiją gali sukelti ne tik opaligė, bet ir onkologinės skandžio ligos, tulžies pūslės akmenligė, kasos ar stemplės ligos. Esant kraujavimui iš opos gali būti pykinimas, vėmimas „kavos tirščiais“, melena – skystos, juodos išmatos, netekus daug kraujo atsiranda silpnumas, pagreitėjęs širdies plakimas, kritęs arterinis kraujo spaudimas, sunkumas atsikelti iš lovos, trumpas sąmonės netekimas – po šių simptomų patenkama į ligoninę.

Ne kiekviena opa išgydoma lengvai

Anot E. Jakubauskienės, gydant opaligę, siekiama dviejų tikslų: užgydyti opą ir užkirsti kelią opaligės paūmėjimui. Jeigu opaligė komplikavosi, tenka gydytis ligoninėje. Jeigu opa paprasta, nekomplikuota, galima gydytis ir namuose.

„Pirmiausiai reikėtų ištirti, ar nėra H. pylori infekcijos, nes esant šiai bakterijai, visiškai įveikti opą gana sunku – būtina bakteriją eradikuoti (išnaikinti). Išnaikinus H. pylori, opaligė paprastai nesikartoja. Bet jeigu H. pylori išnaikinti dėl tam tikrų priežasčių nepavyksta, dar tais pačiais metais pasikartoja 30-50 proc. opų“, – sako gydytoja gastroenterologė.

Klaidinga manyti, kad homeopatiniai preparatai gali išnaikinti H. pylori. Pasak specialistės, be antibiotikų schemų išgyti nepavyks – neišnaikinus bakterijos, opos gali neužgyti ar kartotis. Standartiškai reikia vartoti 2 antibiotikus kartu su vaistais, mažinančiais rūgštingumą. Esant komplikacijoms, gali prireikti ir gydomųjų procedūrų ar chiruginės intervencijos.

Gastroenterologės teigimu, mitybos griežtai reguliuoti nebūtina – nors tam tikri maisto produktai, gėrimai ir prieskoniai gali sukelti dispepsiją, nėra įrodymų, kad jie sukeltų ar paūmintų pačią opaligę. Svarbiausia valgyti dažnai ir po nedaug, atsižvelgti į individualų maisto netoleravimą bei vengti bet kokių maisto produktų, kurie sukelia dispepsinius simptomus.