Jei gydytojas galėtų užduoti pacientui tik vieną klausimą, kad įvertintų žmogaus sveikatą, jis visada skambėtų taip pat – kiek jums metų? Būtent amžius yra didžiausias rizikos veiksnys lėtinių ar su metais susijusių ligų plėtimuisi. Higienos instituto duomenimis, 2015-aisiais 45 metų ir vyresnių asmenų dažniausia mirštamumo priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos, antroje vietoje – piktybiniai navikai. Tuo tarpu asmenų iki 44 m. dažniausia mirtingumo priežastis buvo tik išorinės priežastys. Akivaizdu, kad artėjanti 44 m. riba gali sukelti slėgti psichologiškai – ar įmanoma šį momentą atidėti? Genetikų teigimu – taip, nes iš tiesų viską lemia žmogaus biologinis amžius.
 
„Nors ir nežymiai svyruodama, vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė vis ilgėja. Žvelgiant į istoriją, vienas ryškiausių šuolių gyvenimo trukmės pailgėjime buvo mokslininko Aleksandro Flemingo penicilino atradimas. Nuo to laiko pradėti vartoti antibiotikai ir plaučių uždegimas iškrito iš mirtinų ligų sąrašo. Kita vertus, prasmę turi ir tai, kad visame pasaulyje atsiranda sveiką gyvenimo būdą propaguojančių judėjimų, kas savo ruožtu apsaugo žmogaus ląsteles bei visą organizmą ir tuo pačiu stabdo senėjimą“, – sako „InMedica Alfa“ gydytojas genetikas doc. dr. Danielius Serapinas.
 
Biologinio, o ne kalendorinio amžiaus reikšmė
 
Tai, kad trisdešimtmetė žmona gali būti kur kas silpnesnės sveikatos, pavargusi ir labiau išsekusi nei jos penkiasdešimtmetis vyras, anot gydytojo, visai nestebina, mat biologinis amžius nuo kalendorinio gali skirtis net, pavyzdžiui, 15 metų. „Žmogaus senėjimą lemia genų ir aplinkos veiksnių sąveika. Kiekvienos chromosomos gale yra telomerai, kurie apsaugo chromosomą bei DNR grandinę nuo suirimo ir yra tiesiogiai susiję su senėjimu. Taigi jei žmogus rūko, patiria daug streso ir neskiria dėmesio mitybai, jo telomerų testas gali parodyti, kad jis dešimčia metų per anksti pasenęs“, – sako doc. dr. D. Serapinas.