Nuolatinis blyškios šviesos poveikis naktimis, pavyzdžiui, žiūrint televizorių tamsoje arba dirbant kompiuteriu – tiesiausias kelias į depresiją. Kaip pastebi mokslininkai, pagerinti nuotaiką galima tiesiog pareguliavus dienos režimą.

Tyrimo metu buvo stebimos dvi žiurkėnų grupės. Pirmoji gyveno standartinio paros ritmo sąlygomis, t. y. 8 valandas visiškoje tamsoje, 16 – normalioje dienos šviesoje, antroji – 16 valandų normalioje dienos šviesoje, o likusias valandas – prieblandoje. Rezultatai publikuoti žurnale „Molecular Psychiatry“.

Atlikus testus, paaiškėjo, kad antroji žiurkėnų grupė dienos metu buvo pasyvesnė, lyginant su ta, kuri gyveno įprastomis sąlygomis. Pažymėtina ir tai, kad jiems pasireiškė depresijos simptomai – saldus vanduo, kurį žiurkėnai šiaip labai mėgsta, jų nebedomino.

Bet, kaip pastebi mokslininkai, kai šiems gyvūnėliams buvo sudarytos tokios pat sąlygos, kaip ir antrajai tiriamųjų grupei, depresija išnyko per dvi savaites, ir žiurkėnai vėl tapo aktyvūs.

„Gera naujiena tiems žmonėms, kurie iki vėlumos sėdi prie kompiuterio arba televizoriaus, yra ta, kad negatyvų prieblandos poveikį sumažinti nėra sunku – tereikia pareguliuoti savo dienotvarkę“, – teigia tyrimui vadovavusi Tracy Bedrosian.

Ji pastebi, kad tai tik patvirtina sklandančias teorijas apie tai, kad per pastaruosius 50 metų padidėjęs polinkis į depresiją yra susijęs su dirbtinės šviesos poveikiu naktimis.

Tyrimo metu mokslininkai žiurkėnų smegenyse pastebėjo pokyčių, kuriuos sukėlė blyški šviesa naktimis. Jie nustatė, kad tam tikras baltymas, vadinamas auglio nekrozės faktoriumi (tumor necrosis factor, TNF), žiurkėnų ir žmonių smegenyse skatina depresijos vystymąsi, kadangi jo paties dirbtinėje šviesoje nakties metu lygis auga. Specialiais preparatais užblokavus atitinkamus receptorius, depresijos atsikratoma net ir tuo atveju, jeigu dienos režimas išlieka nepakitęs.