„Žmogaus organizmas yra linkęs virusą įveikti pats, tačiau, jeigu taip neatsitinka, virusas gali likti moters organizme. Jeigu virusas moters ląstelėse lieka labai ilgai ir tai yra vienas iš aukštos rizikos ŽPV tipų, infekuotos ląstelės gali būti pažeidžiamos ir pakisti – sutrikdomas jų „gyvenimo ciklas“, o tai sudaro sąlygas išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui“, – rizikas vardija gydytoja akušerė ginekologė D. Ulevičienė.
 
Kaip išvengti gimdos kaklelio vėžio?
 
Pasak gydytojos, visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą. Lietuvoje yra atliekamas ne tik paprastasis PAP tyrimas, bet ir PAP tyrimas iš skystosios terpės, kuris kol kas valstybės nefinansuojamas. Atliekant tyrimą iš skystosios terpės, yra paimamas vienas mėginys, iš kurio galima atlikti visus pagrindinius tyrimus – ir gimdos kaklelio pakitimų, ir 14 aukštos rizikos žmogaus papilomos virusų (ŽPV) nustatymo. Taip pat, esant poreikiui, iš to paties mėginio galima atlikti platų spektrą lytiškai plintančių infekcijų tyrimų.
 
Atliekant paprastąjį PAP tyrimą, yra tiriamas mėginėlis su visomis galimai jame esančiomis priemaišomis – krauju, gleivėmis ir kt., o atliekant pažangesnį PAP skystosios terpės tyrimą, laboratorijoje sudėtingame įrenginyje visos reikiamos ląstelės atskiriamos nuo šių priemaišų. Tokiu būdu, gydytojui patologui pateikiamos tik vertinti reikalingos išgrynintos ląstelės – jam nebereikia stengtis įžiūrėti pakitimų tarp priemaišų, todėl imant mėginius į skystąją terpę, tiksliau ir dažniau diagnozuojami ankstyvos stadijos gimdos kaklelio pakitimai.