Daugiau nei 100 milijonų hektarų žemės (maždaug 5-7% bendro pasėlių ploto) yra naudojama genetiškai modifikuotų kultūrų auginimui. Maždaug 95% tos žemės išsidėstę 5 šalyse: JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje ir Kinijoje. Didžiausią dalį užima genetiškai modifikuotoų sojų, kukurūzų, raspų ir medvilnės plantacijos. Oficialiai auginti leidžiama ir cikorijas, melionus, papajas, bulves, ryžius, cukrinius runkelius, tabaką, pomidorus bei pramoninius augalus, pavyzdžiui, linus.

Tuo tarpu Europos Sąjunga GMO produktų taip lengvai neįsileidžia. Produkcija, kurioje yra daugiau nei 0.9% iš modifikuotų šaltinių gaunamų komponentų, turi būti paženklinta. Tiesa, ši taisyklė įvesta ne dėl pačios produkcijos kenksmingumo, o dėl informaciniais tikslais. GMO naudojimas kūdikių maiste yra draudžiamas.

Kuo pavojingi genetiškai modifikuoti produktai?

Iki šiol niekur nėra nubrėžtos aiškios leidžiamos modifikuotų komponentų ribos maisto produktuose. Šiuo atveju kalbame apie tą ribą, kurią viršijus žmogaus sveikatai kiltų pavojus.

Mokslininkai teigia, kad valgant genetiškai modifikuotą produkciją galimi šie pavojai:

• Nenuspėjamas modifikuoto geno elgesys žmogaus organizme: jo įtaka reprodukcinei ir paveldimumo sistemai, galimi išsigimimai;
• Bakterijų, atsparių antibiotikams, išsivystymas: nebus kaip išgydyti žmones;
• Transgeniniai baltymai gali sukelti alergijas bei kitas ligas, o taip pat funkcinius sutrikimus;
• Tokie produktai gali turėti toksinį poveikį kepenims, inkstams ir kitiems organams.

Apie galimą pavojų kalba ir ekologai, biologai, agronomai. Anot jų, genetiškai modifikuoti produktai gali paprasčiausiai sutrikdyti ekologinę pusiausvyrą visoje planetoje.