Pasak specialistų, paaugliai – viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Formuojantis vaiko asmenybei, jis tampa itin jautrus aplinkai, vertina save ir lygina su aplinkiniais. Didelę įtaką daro žiniasklaida, socialiniai tinklai, spaudimas jaučiamas ir dėl noro pritapti prie bendraamžių, atrasti savo vietą pasaulyje, būti populiariu.

„Didžiausia problema, kurią pastebime, tai nereguliari mityba, užkandžiavimas vietoje pietų ir populiarėjančios įvairios dietos. Ypač paauglių mergaičių tarpe, kurios lygiuojasi į Lietuvos ar užsienio žvaigždes mažindamos suvartojamo maisto kiekį ar net badaudamos“, - pastebi Lietuvos moksleivius maitinančios įmonės „Kretingos maistas“ mitybos specialistė Aldona Blyžienė.

Paauglys turi valgyti lyg suaugęs

Paauglystėje vaiko organizmas sparčiai vystosi, auga, jam labai svarbu gauti atitinkamą maistinių medžiagų kiekį. Maistinių medžiagų trūkumas gali sutrikdyti augimą, brendimą, atsirasti nuovargis, irzlumas, sunkumas susikaupti. Dėl to nukenčia ir mokymosi rezultatai, socialinis gyvenimas.

„Paauglių dienos energijos normos yra pačios didžiausios, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, todėl kalorijų arba baltymų ribojimas stabdo augimą šiuo laikotarpiu. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad vaikas valgytų reguliariai ir įvairų maistą“, - sako A. Blyžienė.

Nors kiekvienas vaikas individualus, tačiau egzistuoja bendros rekomendacijos: berniukams ankstyvosios paauglystės tarpsniu (11–14 m.) per parą būtina gauti 2420 kcal, mergaitėms – 2200 kcal. Vėliau (15–18 m.) berniukai turėtų gauti net 2890 kcal, mergaitės – 2400 kcal. Vaikai turi valgyti 4–5 kartus per dieną.

Vaikai atsisako maisto

Pernai Lietuvoje atliktas mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimo duomenimis, apie 23 procentai 11-15 metų mergaičių bandė mažinti savo kūno svorį.

„Dietų laikymasis ir maisto ribojimas gali išsirutulioti net į valgymo sutrikimus, kurių gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas“, - pastebi gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė ir priduria, kad paauglių tarpe populiarėja vegetariška mityba ar žaliavalgystė, apie kurią daug rašoma populiariuose žurnaluose.

„Paaugliai gana dažnai nusprendžia tapti vegetarais, bet jų paklausus kodėl pasirinko tokį mitybos būdą, retas savo pasirinkimą geba motyvuoti. Neretam mėsos nevalgymas asocijuojasi su sveika mityba, tačiau labai dažnai ji pakeičiama menkaverčiu maistu – pica ar riebaluose virtomis bulvytėmis“, - sako gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė.  

Užkandžiavimas – lyg vėžys

Normaliai vaikai turėtų valgyti 4-5 kartus per dieną ir reguliariai. Pusryčiai turi sudaryti 20-25 procentus paros maisto raciono kaloringumo, pietūs 30-40, vakarienė 20-25. Tarpuose galimi užkandžiai, kurie turėtų sudaryti ne daugiau nei 10-15 procentų paros raciono. Per parą vaiko organizmas turi gauti iki 40 skirtingų maisto medžiagų.

„Tačiau pusryčius, priešpiečius ar pietus paaugliai labai dažnai tiesiog praleidžia. Vakarais taip pat atsiranda įvairių užsiėmimų, dėl kurių pamirštama pavalgyti. Dažnas atvejis, kai normalią mitybą paaugliai pakeičia užkandžiavimu šalia mokyklose įsikūrusiuose kioskuose ar greito maisto restoranuose“, -  sako E. Saukaitytė-Butvilė.

Dietologės teigimu, nereikėtų pamiršti ir fizinio aktyvumo. Mokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama ne mažiau kaip 60 minučių per dieną vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos.

Kas atsakingas?

Mitybos specialistai sutaria, kad sveikos mitybos įpročiai turėtų būti ugdomi nuo mažens.  Atsakomybę turi prisiimti tiek šeima, tiek ugdymo įstaigos, kuriose vaikas praleidžia didžiąją dalį dienos.

„Neretai tėvai į konsultaciją atveda vaiką ir prašo jam išaiškinti, ką reikia valgyti ir uždrausti saldumynus. Tačiau bendraujant paaiškėja, kad patys tėvai nevalgo pusryčių, namie negamina šilto maisto, užkandžiauja greitu maistu. Tokiu atveju jokie gydytojo nurodymai nepadės“, - sako E. Saukaitytė-Butvilė.

VšĮ „Kretingos maistas“ atstovė rekomenduoja bent jau pietus valgyti mokyklos valgykloje. Mat čia patiekiamas maistas griežtai reglamentuojamas įstatymų. Šiuo metu galiojantys reikalimai mokyklų valgyklų valgiaraščiams įtvirtina sveikos mitybos principus.

„Mes pietums siūlome nuo 5 iki 10 patiekalų, atsižvelgiant į vaikų amžių. Valgiaraštis sudaromas iš įvairių produktų grupių: daržovių, miltinių, varškės, kruopų, mėsos ir žuvies patiekalų. Taikomas, taip vaidinamas, tausojantis patiekalų ruošimo būdas – maistas verdamas vandenyje, garuose ar troškinamas“, - vardina A. Blyžienė.

Svarbiausia, pasak vaikų mitybos specialistės, kad vaikas neišeitų į mokyklą be sočių pusryčių. O vakare siūloma visai šeimai valgyti kartu susėdus prie stalo, ramiai ir neskubant. Tuomet vaikas matys sektiną pavyzdį, formuosis geri maitinimosi įpročiai.