Gudrybės, kurios pamėgtus desertus pavers sveikesniais

Gudrybės, kurios pamėgtus desertus pavers sveikesniais

Atšilus orams vis dažniau susirūpiname ne tik savo sveikata, bet ir kūno linijomis, todėl prieš save apdovanojant įvairiausiais desertais dažniau susimąstome ar verta juos valgyti. Tačiau „Iki“ konditerijos ekspertas Thierry Lauvray sako, kad net ir laikantis sveikos gyvensenos principų saldumynų iš savo raciono išbraukti nebūtina. Mat yra galybė alternatyvų, kurios konditerijos gaminius paverčia sveikesniais, todėl, anot T. Lauvray, jais mėgautis galima be sąžinės graužaties.

 

„Sveikos desertų alternatyvos tampa vis labiau neatsiejama mūsų raciono, o kartu – ir parduotuvių asortimento dalimi. Pirkėjų klausimus apie skonį vis dažniau keičia klausimai apie jų sudėtį ir naudojamus ingredientus. Jau kurį laiką populiarėja gaminiai be pridėtinio cukraus, glitimo, laktozės, veganiškos desertų alternatyvos. Dėmesio sulaukia ir natūralūs produktai, tokie kaip tikras šokoladas, natūrali varškė ir grietinėlė, kefyro kremai, vaisių tyrės“, – sako T. Lauvray.

 

Pasak konditerio, inovacijos desertus, atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, paliečia kiekvienais metais – peržiūrima jų sudėtis ir siekiama juos priartinti prie kuo sveikesnio varianto. T. Lauvray dalijasi naudingais patarimais, kurie pravers ir ruošiantiems desertus namuose. Pavyzdžiui netoleruojantiems arba vengiantiems laktozės ekspertas siūlo naudoti belaktozį arba augalinį (sojų, migdolų, kokosų, avižų) pieną.

 

„Visavertei mitybai galima rasti daugybę produktų be laktozės. Tačiau reikėtų žinoti, kad jie yra dviejų rūšių. Vieni neturi laktozės natūraliai, pavyzdžiui, sojų jogurtas arba migdolų ar avižų gėrimai. Antroji rūšis produktų laktozės neturi, net ši yra suskaidoma gamybos procese. Šie produktai yra žymimi, kaip neturintys laktozės“, – teigia konditeris.

 

Vietoj cukraus – ir džiovinti vaisiai

 

Kaip sako konditerijos ekspertas, jis yra už tai, kad naudotume viską, kas yra natūralu ir ką lengviausia rasti po ranka, todėl natūralus medus – vienas iš T. Lauvray favoritų, kuriuo galime pakeisti cukrų.

 

„Įvairiuose konditeriniuose gaminiuose cukrų taip pat iš dalies pakeisti galime naudodami džiovintus vaisius: abrikosus, slyvas, spanguoles – šie džiovinti vaisiai yra mano mėgstamiausi. Figos, datulės – vieni saldžiausių džiovintų vaisių, kurie taip pat puikiai tiks į įvairius konditerinius kepinius“, – pasakoja T. Lauvray.

 

Anot konditerijos eksperto, cukrų pakeisti galime ir agavų sirupu – jis suteikia saldumo ir turi pakankamai neutralų skonį. Dar vienas jo mėgstamas ingredientas yra klevų sirupas, kuris gaminiams taip pat suteikia švelnaus, bet kartu ir intensyvaus skonio. Tačiau T. Lauvray pabrėžia, kad nors šie sirupai – sveikiau už cukrų, juos taip pat privalome atidžiai dozuoti.

 

Kepiniai be glitimo – misija įmanoma

 

Kalbėdamas glitimą, konditerijos ekspertas sako, kad šiuo metu parduotuvėse galima rasti ir didelį desertų, kuriuose nėra šios medžiagos pasirinkimą. „Puikius kepinius, pyragus, duoną ar bandeles galima kepti ne tik iš tradicinių kvietinių ar ruginių miltų, bet juos keisti ir migdolų, kokosų, žemės riešutų miltais. Jie turi daug skaidulų, baltymų, mažai angliavandenių“, – sako T. Lauvray.

 

Pasak jo, šie miltai pasižymi ne tik organizmui naudingomis savybėmis, bet ir turi savitą skonį. Pavyzdžiui, migdolų miltuose jaučiamas migdolų prieskonis, kuris kartais šiek tiek primena marcipanus. Juose daug baltymų, taip pat gausu vitaminų B2, B3, vitamino E, kalcio ir magnio. Kokosų miltų skonis taip pat yra egzotiškas ir šiek tiek saldus. Juose daug skaidulų, baltymų ir kalio.

 

Žemės riešutų miltams, anot konditerijos eksperto, būdingas savitas riešutų skonis. Žemės riešutų miltai turi daug baltymų, seleno ir cinko. Jie puikiai tinka konditerijos kepiniams, duonai, pyragaičiams ir suteikia puikų kvapą ir poskonį.

 

O jeigu jau nusprendėte desertą pasigaminti namuose T. Lauvray primena nepamiršti pasirinkti kuo kokybiškesnių ingredientų: aukščiausios rūšies sviestą, šokoladą, natūralias vaisių tyres ar sirupus.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų

Kitas faktas