Vis daugiau dėmesio šiandien sulaukia Rytuose jau nuo senų laikų vartojamas (tačiau mums dar neįprastas) kordicepsas. Tai vienas labiausiai vertinamų natūralių vaistų Kinijoje, dar vadinamas augalu imperatoriumi, ilgaamžiškumo grybu ir kitais didingais pavadinimais. Taigi, kas iš tikrųjų yra kordicepsas ir kuo jis naudingas sveikatai?
Kordicepsas auga aukštai kalnuose Tibete, Nepale ir kai kuriose Kinijos dalyse. Tai yra parazitinis grybas, išaugantis ant drugio vikšro kūno. Yra keli šimtai kordicepso rūšių, vertingiausias iš jų – kininis kordicepsas (cordyceps sinensis).
Grybo sporos, patekusios patekusios ant drugio lervos kūno, sudygsta ir pradeda augti. Pirmiausia kordicepsas sunaikina mažiau gyvybiškai svarbius organus ir kurį laiką auga ant gyvo vabzdžio, kol sunaudoja visas maisto medžiagas ir vikšras žūna. Užauga 5–10 cm ilgio grybas. Vertingiausias yra vientisas grybo ir vabzdžio darinys. Toks natūraliai išaugęs kordicepsas yra labai brangus, todėl šiandien yra sukurta nemažai šio grybo kultivavimo technologijų, siekiant išauginti kordicepsą dirbtinėje terpėje nenaudojant vabzdžių vikšrų.
Kordicepso vartojimo istorija Kinijoje siekia 1,5 tūkst. metų. Rytų tradicinėje medicinoje kordicepsas buvo vertinamas dėl teigiamo poveikio širdžiai, plaučiams, imuninei sistemai, taip pat kaip energijos suteikiantis ir jaunystę išsaugoti padedantis grybas.
Kordicepso gydomosios savybės buvo pastebėtos atsitiktinai. Himalajų piemenys pastebėjo, kad jų ganomi jakai, užvalgę kažkokio grybo, staiga tampa ypač energingi ir žaismingi. Patyrinėjus šiuos grybus, buvo atrastas kordicepsas. Jis netrukus buvo pripažintas kaip stebuklingas vaistas, ilgaamžiškumo paslaptis. Senovės Kinijoje dėl savo retumo jis buvo keičiamas į sidabrą keturis kartus didesniu svorio santykiu.
Komentarai (1)