Gydomosios valerijonų savybės



Vaikams nuo išgąsčio duodama po 7–10 lašų tinktatūros 5 kartus per dieną, o sergantiems epilepsija rekomenduojama maudytis vonioje su valerijonų nuoviru (truputis šaknies litrui vandens).

Vaistus iš valerijonų gali vartoti ir vyrai, ir moterys. Ši vaistažolė padeda nuo išsekimo, įtampos, neišsimiegojimo – visa tai veikia bendrą organizmo ir odos būklę, veido spalvą. Rekomenduojama išbandyti tokią vonią: 150 g šaknų ir šakniastiebių sudėk į 2–3 sluoksnių marlės maišelį, nuleisk į vonią ir įpilk karšto vandens. Kada vonia prisipildys garų, nureguliuok 37 laipsnių temperatūrą – ji laikoma idealia vonioms su vaistiniais augalais. Procedūros trukmė – 10–20 minučių.

Dar vienas patarimas: džiovintas valerijonų šaknis galima sudėti į ploną medžiaginį maišelį ir pakabinti kambaryje (geriausias variantas – pakišti po lova). Tai teigiamai veikia miegą ir kraujospūdį.

Kaip auginti vaistinius valerijonus

Vaistiniai preparatai mūsų dienomis tikrai nepigūs, o dažno iš mūsų kišenėje nėra atliekamų pinigų (be to, ir vaistinėse reikiamų preparatų gali nebūti), todėl galima pamėginti auginti šį augalą patiems. Labiausiai šiai vaistažolei tinka derlingas juodžemis, dirva su molio ir smėlio priemaišomis ir pakankamai dideliu humuso kiekiu. Valerijonai gerai auga soduose, po medžiais.

Sėti sėklas galima vėlyvą rudenį – žiemos pradžioje, pavasarį ir vasarą. Kvadratiniam metrui reikia 0,7–0,8 g sėklų, gylis – 1–2 cm. Tarpai tarp eilių – 45 cm.

Išbandžiusieji pirmenybę teikia ankstyvai sėjai. Plotas paruošiamas dar rudenį: kvadratiniam metrui ant viršaus užpilamas kompostas ir 150–200 g pelenų, žemė perkasama iki 20–25 cm gylio ir išlyginama. Sėjama kaip galima anksčiau – kovą arba balandį (žinoma, jeigu leidžia oro sąlygos). Kad sėklos geriau dygtų, galima prieš sėją pamirkyti jas 15 minučių 1 % kalio permanganato tirpale. Minimali temperatūra, kurioje gali dygti sėklos, yra 5 laipsniai.

4 psl. »

Komentarai (1)

Jurate 2022-01-13 18:37
Ar gali padėti nuo dusulio?

Ar žinote, kad...

JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.

Kitas faktas