Manoma, kad kas penkta pora Lietuvoje susiduria su nevaisingumo problema. Viena šios problemos priežasčių – sutrikusi endokrininių liaukų veikla, neigiamai veikianti reprodukcinę sistemą. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Endokrinologijos centro gydytoja endokrinologė-echoskopuotoja Aušra Seibutytė pasakoja, kad apie ją gali išduoti skirtingi moterims ir vyrams pasireiškiantys simptomai.

„Kai moterims sutrinka endokrininių liaukų, išskiriančių į kraują hormonus, funkcija, sutrinka mėnesinių ciklas, atsiranda išskyros iš krūtų, neįprasti galvos skausmai, dvejinimasis akyse, akipločio, kūno plaukuotumo pakitimai – netipiškas galvos plaukų slinkimas, padidėjęs plaukuotumas pilvo, šlaunų, veido srityse. Sutrikusi endokrininių liaukų funkcija gali pasireikšti ir kitais, ne tokiais specifiniais požymiais: atsiradusiais odos, nagų ir plaukų pakitimais, nuovargiu, nesusijusiu su gyvenimo būdu, bėrimais, emocijų kaita, nerimu, prakaitavimu, ženkliu kūno svorio pokyčiu ir daugeliu kitų“, – pasakoja A. Seibutytė.

Vyrui endokrinines nevaisingumo priežastis galima įtarti tada, kai pasireiškia krūtų pakitimai, atsiranda išskyros iš krūtų, erekcijos sutrikimai, ženklus raumenų jėgos sumažėjimas, nebeželia barzda ir kt.

Ligos, neigiamai veikiančios reprodukciją ir vaisių

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytoja sako, kad galima aiškiai identifikuoti endokrinines moterų ir vyrų ligas bei sutrikimus, neigiamai veikiančius vaisingumą ar lemiančius blogas nėštumo baigtis – vaisiaus vystymosi sutrikimus ar persileidimą.

„Dėl per aktyvios skydliaukės veiklos – hipertirozės – moterys gali patirti persileidimą, dėl nepakankamos skydliaukės veiklos – hipotirozės – gali kilti sunkumų pastoti, išsivystyti nėštumo patologijos, ištikti vaisiaus žūtis. Ovuliacijos, mėnesinių ciklo sutrikimą ir padidėjusį vyriško hormono kiekį kraujyje gali lemti kiaušidžių ligos, kurių dažniausia – policistinių kiaušidžių sindromas, o blogas nėštumo baigtis ar nevaisingumą – blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas, nutukimas, sutikusi antinksčių veikla. Be to, nėščiosios skydliaukės ligos neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi, jo skydliaukės ir smegenų darbą“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja endokrinologė.

A. Seibutytė akcentuoja, kad vyrų vaisingumą neigiamai veikia prastai kontroliuojamas cukrinis diabetas, skydliaukės ligos ir sėklidžių funkcijos sutrikimai.

Hipofizėje susidarę dariniai turi įtakos vaisingumui

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Endokrinologijos centro gydytoja teigia, kad vyrų ir moterų reprodukcinės sistemos problemas gali lemti ir su hipofize – galvoje esančia posmegenine liauka, išskiriančia hormonus į kraują – susijusios ligos, kurių metu išsivysto dariniai, gaminantys hormonus, neigiamai veikiančius vaisingumą.

„Hipofizė – tai pagrindinės organizmo hormonų reguliacinės ašies dalis, atsakinga už hormonų sąveikas ir veiklą mūsų kūne. Hipofizės gaminami hormonai reguliuoja periferinių liaukų darbą: skydliaukės hormonų ir kortizolio gamybą, kiaušidžių funkciją, antinksčių veiklą ir t.t. Hipofizė reaguoja į periferinių liaukų hormonų trūkumą ir perteklių, atitinkamai gamindama daugiau ar mažiau savo hormonų. Hipofizėje išsivystantys dariniai, gaminantys hormonus, yra vadinami adenomomis. Jeigu darinys yra mažesnis už 1 cm – jis vadinamas mikroadenoma, jeigu lygus 1 cm ar didesnis – makroadenoma“, – sako A. Seibutytė.

Pasak, gydytojos endokrinologės, dažniausiai adenomos – gerybiniai galvos smegenų dariniai, tačiau priklausomai nuo jų dydžio gali atsirasti regos nervų kryžmės ar kitų smegenų dalių spaudimas, pasireikšti neurologiniai simptomai. Adenomų, kaip ir kitų navikų, atsiradimo priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau jos siejamos su DNR pažaidomis, atskirų ląstelių mutacijomis, retais atvejais – su genetiniais-endokrininiais sindromais. Priklausomai nuo adenomos ar kito naviko funkcinio aktyvumo, dydžio ir neurologinių simptomų gali būti taikomas medikamentinis ir (ar) chirurginis gydymas.

Adenomos pasireiškia skirtingais simptomais

A. Seibutytė sako, kad klinikiniai hipofizės adenomų simptomai priklauso nuo susiformavusių navikų gaminamų hormonų ir jų kiekio: „Jeigu susidaro prolaktinoma – dažniausiai išsivystantis gerybinis navikas, gaminantis hormoną prolaktiną – dažnai moterims sutrinka mėnesinių ciklas, atsiranda akipločio sutrikimai, išskyros iš krūtų, išsivysto galaktorėja – savaiminis pieno tekėjimas iš krūties. Vyrams prolaktinoma pasireiškia padidėjusiomis krūtimis, galinčiu tekėti pienu, o jeigu susiformavęs darinys didesnis – akipločio sutrikimais“, – sako endokrinologė.

Gydytojos teigimu, kitos rečiau išsivystančios adenomos, gaminančios adrenokortikotropinį hormoną, lemia Kušingo ligos išvystymą. Dėl to organizmo antinksčiuose ima didėti kortizolio gamyba ir atsiranda specifiniai išvaizdos pokyčiai – obuolio tipo nutukimas (pilvinis), riebalinė kupra, violetinės strijos, „mėnulio“ formos veidas, gali patamsėti oda. Kušingo liga taip pat gali pasireikšti padidėjusiu kraujospūdžiu ir gliukozės kiekiu kraujyje bei kitais pavojingais pokyčiais.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Endokrinologė teigia, kad dėl nevaisingumo reikia pradėti tirti abu partnerius, kai nepavyksta pastoti per 12 mėnesių trunkančius reguliarius lytinius santykius, kurių metų nenaudojama kontracepcija, tačiau yra atvejų, kai išsitirti reikėtų anksčiau.

„Visi nevaisingumo problemų atvejai yra individualūs ir, jeigu žmogus turi sveikatos problemų, pasireiškia bet kurie iš minėtų simptomų ar blogai vykdoma turimų ligų kontrolė, reikėtų į gydytoją kreiptis anksčiau. Jeigu šeimoje yra sirgusių skydliaukės ligomis, turėjusių nevaisingumo problemų, moters mamai ar seseriai buvo nustatyti pakitimai skydliaukėje, cistos kiaušidėse, tokių pačių sutrikimų rizika yra didesnė dėl genetinio polinkio, todėl taip pat reikėtų apsilankyti pas gydytoją prieš planuojant nėštumą. Geriausia, jeigu tai padarytų abu partneriai“, – sako A. Seibutytė.

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytoja priduria, kad taip būtų galima problemas aptikti ir išspręsti anksčiau, dar prieš pastojant arba numatyti gydymo taktiką, atsižvelgiant į turimas ligas, būsimo nėštumo laikotarpiu.

„Ieškodamas nevaisingumo ar persileidimo priežasčių, gydytojas paskiria bendruosius – kraujo, šlapimo, elektrolitų, gliukozės, inkstų ir kepenų funkcijos rodiklių ir specifinius – skydliaukės funkcijos, lytinių hormonų bei prolaktino tyrimus. Specifinius tyrimus paskirti ir vertinti gali tik gydytojas endokrinologas, nes ne kiekvienas prolaktino laboratorinis nuokrypis reiškia ligą ir ne kiekvienas normalaus lygio tirotropinio hormono kiekis rodo gerą skydliaukės veiklą“, – sako endokrinologė A. Seibutytė.

Anot „Kardiolitos klinikų“ gydytojos endokrinologės Aušros Seibutytės, tolimesni tyrimai ir skiriamas gydymas priklauso nuo nustatomo sutrikimo: hipotirozė gydoma skiriant skydliaukės hormonus tabletėmis, prolaktinoma – dažniausiai skiriant vaistus, blokuojančius prolaktino gamybą, policistinių kiaušidžių sindromas – priklausomai nuo hormonų nuokrypių ir kitų rodiklių, gydomas bendrai endokrinologų ir ginekologų.