Kas bent kartą gyvenime yra susidūręs su šlapimo pūslės uždegimu, kasmet su nerimu laukia apgaulingai šiltėjančių orų. Ši klastinga liga bunda kartu su pavasariu ir neretai užklumpa vos susigundžius pasėdėti ant dar šaltų terasos grindų, stebint lauke sprogstančius žiedus. Apie tai, kas yra cistitas ir kaip išvengti šios vienos nemaloniausių ligų, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja urologė Jonė Verikaitė. 

Šlapimo takų uždegimui būdingais simptomais žmonės dažniau skundžiasi pavasarį. Ar tai reiškia, kad šiam negalavimui būdingas sezoniškumas? 

Cistitas, visuomenėje plačiau žinomas kaip šlapimo takų uždegimas, iš tiesų nėra sezoninė liga, ūmiomis šlapimo takų infekcijomis sergama nepriklausomai nuo metų laiko. Tačiau pastebėta, kad jaunos moterys cistitu dažniau serga būtent šiltuoju metų laiku, t. y. pavasarį ir vasarą. Manoma, kad tam įtakos turi dehidratacija, kai organizmas netenka daugiau skysčių nei jų išgeriama, taip pat dažnesni lytiniai santykiai. 

Kas dažniau serga šlapimo pūslės uždegimu – moterys ar vyrai? Kurioms amžiaus grupėms ši liga būdingiausia? 

Statistiškai cistitu dažniau serga moterys nei vyrai. Tai lemia moters kūno anatomija – dėl trumpesnės šlaplės, bakterijos lengviau patenka į šlapimo pūslę. Vyrams nuo bakterijų patekimo į šlapimo pūslę padeda apsisaugoti anatomiškai ilgesnė šlaplė bei prostatos gaminamas sekretas, kuris turi antibakterinių savybių. 

Neabejotinai cistitas yra ir jaunų moterų liga: maždaug kas trečia moteris iki 24 m. bent kartą gyvenime persirgs cistitu, o 32 m. – kas antra. Vyresnės moterys taip pat serga šlapimo pūslės uždegimu. 10 proc. moterų, vyresnių nei 65 m., cistitas yra linkęs kartotis. 

Kas sukelia šlapimo takų uždegimus? 

Cistitus sukelia bakterijos, dažniausiai E. coli, kurios nustatomos net 75–95 proc. visų šio susirgimų atvejų. Kiti dažniausiai pasitaikantys ligos sukėlėjai yra Enterococcus feacalis, Proteus mirabilis, Klebsiella pneumoniae, Staphylococcus saprophyticus bakterijos. 

Jei įtariamas cistitas, kokie tyrimai atliekami ir koks gydymas skiriamas, patvirtinus šią diagnozę? 

Atliekamas šlapimo tyrimas, kuriame stebimi uždegimui būdingi pakitimai – leukocitų koncentracijos padidėjimas, gali būti bakterijų, kraujo. Atliekama šlapimo takų echoskopija, siekiant atmesti kitas ligas, kurios gali turėti tokią pat simptomatiką – šlapimo takų akmenligę, navikinius pakitimus. Kartojantis šlapimo takų uždegimui, rekomenduojama atlikti šlapimo pasėlį, kad būtų nustatyta konkreti uždegimą sukelianti bakterija ir jos jautrumas antibiotikams. 

Cistitas gydomas antibiotikais. Paprastai simptomai praeina per 3 dienas. Bloga žinia ta, kad cistitas linkęs kartotis. Tikėtina, kad maždaug 25 proc. moterų cistitas pasikartos per artimiausią pusmetį. 

Ar šlapimo pūslės uždegimą galima gydyti namų sąlygomis? Kartais minimos spanguolių, meškauogių gydomosios savybės. 

Gydantis namuose, reikia gerti kuo daugiau skysčių, taip išplaunamos bakterijos. Esant mažiau koncentruotam šlapimui, mažiau skauda šlapinantis. 

Reikia vengti kavos, alkoholio, nealkoholinių gėrimų su kofeinu ir citrusinių vaisių sulčių, taip pat aštraus maisto. Šie produktai gali dar labiau suerzinti šlapimo pūslę. 

Skausmui palengvinti rekomenduojama vartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno). Skausmą gali padėti numalšinti ir šilta pūslė, dedama pilvo apačioje. 

Spanguolių, meškauogių preparatai ir kitos šlapimo takus dezinfekuojančios arbatos turi antiseptinį poveikį ir padeda išplauti ligos sukėlėjus iš šlapimo pūslės, o D-manozė trukdo bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo pūslės sienelės. Neišsigąskite sudėtingo pavadinimo – D-manozė yra medžiaga, sudėtimi labai panaši į gliukozę ir cukrų, o gaminama pramoniniu būdu. Natūraliai ji randama obuoliuose, persikuose, spanguolėse, mėlynėse. 

Kokios galimos cistito komplikacijos? 

Laiku pradėjus tinkamai gydyti cistitą, komplikacijos yra retos. Laikantis rekomendacijų, geriant didelius kiekius skysčių, cistitas turėtų praeiti per kelias dienas. Vis dėlto negydant gali prasidėti inkstų uždegimas ar net sepsis. 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos urologės J. Verikaitės patarimai, kaip sumažinti šlapimo takų uždegimo riziką: 

· Siekiant išvengti šlapimo takų uždegimų, rekomenduojama neatidėlioti šlapinimosi, t. y. ilgai nekentėti, iki galo pasišlapinti. 

· Svarbu, kad organizmas gautų pakankamai skysčių. Jų vartoti rekomenduojama ne mažiau kaip 2 l per parą. 

· Ne mažiau svarbu laikytis tinkamos higienos tualete. Pasituštinus šluostytis reikėtų iš priekio link išangės, taip sumažinant tikimybę bakterijoms patekti į šlapimo takus. 

· Būtina pasišlapinti po lytinių santykių. 

· Reikėtų vengti sintetinių, labai aptemptų apatinių drabužių. 

· Naudoti kuo natūralesnius intymios higienos prausiklius, kurių sudėtyje yra kuo mažiau kvapiųjų medžiagų.