Remiantis atliktu visuomenės nuomonės tyrimu, per kelis pastaruosius metus žmonės pradėjo geriau suvokti, kokias svarbias funkcijas atlieka kepenys, kas joms kenkia. Tačiau VŠĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Gretos Juškelytė teigimu, dėmesio vienam svarbiausių žmogaus organų vis dar skiriama nepakankamai.

„Labai retai pacientai skundžiasi ir prašo ištirti kepenų būklę. Bėda ta, kad jos neturi skausmo receptorių. Skausminga tik kepenis gaubianti kapsulė, tad tam, kad skaudėtų, ligos procesas turi būti išplitęs iki jos. Bet tada liga jau būna progresavusi. Kiti kepenų ligų požymiai dažnai atitinka kitų negalavimų indikacijas, tad, neatlikus specialių tyrimų, kepenų problemų galima ilgai nepastebėti“, - sako G. Juškelytė.

Pagal 2019 m. kovo mėn bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktą apklausą, lyginant su 2016-aisiais, bendras žmonių suvokimas apie kepenų veiklą ir reikšmę pagerėjo, tačiau dar ne tiek, kiek norėtųsi medikams. Ypač išaugo supratimas, kas kenkia kepenims. 34,7 proc. apklaustųjų teigia suprantantys, kad kepenims kenkia nesaikingas alkoholio vartojimas (2016 m. buvo 11,4 proc.), 25,6 proc. suvokia, kad kenkia riebus maistas (buvo 6 proc.), 22,9 proc. mano, kad kepenims gali pakenkti ilgas gydymas vaistais (buvo 5,2 proc.) ir atsirado 2,3 proc. manančiųjų, jog kenkti gali saldumynai (buvo 0 proc.).

„Apskritai didesnis visuomenės išprusimas jaučiamas ir kasdieniame darbe. Manau, kad galimybė rasti įvairios informacijos internete skatina žmones domėtis savo organizmu, organų funkcijomis. Pastebime, kad vis daugiau žmonių pradeda lankytis pas savo šeimos gydytojus ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai. Tokių vizitų metu dažnai aptariami įvairių ligų rizikos veiksniai bei kaip jų išvengti“, - dalinasi medikė.

Pasak jos, augantis dėmesys profilaktikai vertintinas labai pozityviai, nes būtent ji padeda išvengti rimtų negalavimų.

Atliktas tyrimas taip pat atskleidžia, kad žmonės geriau suvokia profilaktikos naudą. Pavyzdžiui, tyrimo metu išsiaiškinta, jog 2016-aisiais tik kas trečias žmogus (33,9 proc.) žinojo, kad kepenys gali regeneruoti, kai šiemet šis skaičius pasiekė 41,5 proc.

„Kepenys yra būtent tas organas, kur profilaktika ir suvokimas, kad mūsų tiksliniai veiksmai gali padėti išvengti rimtų komplikacijų, - vienas svarbiausių veiksnių, nes, kaip minėjau, jos apie sutrikusią veiklą nesignalizuoja skausmu. O viena didžiausių šių dienų problemų yra nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, dėl kurios sutrinka membraninių fermentų ir receptorių sistemų funkcija bei metabolizmas ląstelėse, sulėtėja kepenų regeneracija - jos nesugeba atsistatyti“, - sako G. Juškelytė.

Prognozuojama, kad 2025 m. nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga (NASKL) pasaulyje bus pirmaujanti kepenų transplantacijos priežastis ir visų pirma išsivysčiusiose šalyse, kur šios ligos paplitimas itin didelis.

Su šia liga sudėtinga kovoti ir dėl visuomenės įsitikinimų, kad su kepenimis problemų dažniausiai turi alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Tačiau NASKL nelabai skiriasi nuo alkoholinės kepenų ligos, tik ją sukelia piktnaudžiavimas kitomis medžiagomis - pridėtiniu cukrumi, transformuotais ir sočiaisiais riebalais, vartojant per mažai skaidulinių medžiagų.

„Jau dabar yra žinoma, kad pagrindinės predisponuojančios NASKL priežastys yra fizinis neaktyvumas, nutukimas bei metabolinis sindromas. Dažniausiai nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga įtariama atlikus kraujo tyrimą ir nustačius padidėjusius kepenų fermentus, arba atlikus vidaus organų echoskopiją. Kadangi dalis rizikos veiksnių yra tokie patys kaip hipertenzijos ar cukrinio diabeto, šie pacientai turėtų būti atidžiai stebimi dėl įvairių kompleksinių patologijų“, - pasakoja VŠĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja.

Tačiau patikimiausias metodas išvengti negalavimo, pasak G. Juškelytės, tinkama profilaktika: sveika ir subalansuota mityba, antsvorio kontrolė bei reguliarus fizinis aktyvumas.

Taip pat siekiant pagerinti kepenų būklę, ypač žmonėms turintiems antsvorį ar kitų indikacijų, rekomenduojama vartoti kepenų funkcijas gerinančius maisto papildus ar vaistus. Tyrimais pagrįstas yra fosfolipidų turinčių preparatų efektyvumas. Fosfolipidai, tai pagrindinis ląstelių membranų komponentas. Vartojant būtinųjų fosfolipidų preparatus, kepenys geriau regeneruoja, normalizuojama sutrikusi kepenų funkcija ir kepenų fermentų aktyvumas, palaikoma pastovi tulžies sudėtis, dėl ko mažėja polinkis tulžies akmenims formuotis. Ypač jie naudingi peržengus 50 metus, kai organizmas pradeda kitaip funkcionuoti dėl amžiaus.