Anykščiuose su draugais nuosavo restorano duris netrukus atversianti Justė Arlauskaitė - Jazzu pripažįsta, kad maistas jai yra vienas didžiausių malonumų gyvenime. Tačiau dėl jautraus skrandžio intensyvų gyvenimo ritmą tenka keisti.

„Maistas man tiesiog didele aistra. Daug keliauju, ragauju nuo „street food“ iki geriausių pasaulio restoranų virtuvių. Taisyklinga mityba man rūpi mažiau, juk dėmesį skiriu savo pagrindiniam darbui – muzikai. Per turus, koncertus, įrašus, aš visiškai pametu režimą ir dažnai valgau tai, kas nesveika, arba labai vėlai naktį“, - prisipažįsta Jazzu.

Pasak Justės, tik su branda atėjo supratimas, kad savimi reikia rūpintis atidžiau ir maitintis sveikiau. „Stengiuosi valgyti daug žuvies ir daržovių. Beje, raudonos mėsos nevalgau jau 6 metus, labai retai paragauju paukštienos. Saldumynų išvis gali nebūti. Tačiau didžiausia ir vienintelė mano nuodėmė - sumuštiniai ir bulvės“, - teigia unikalaus balso savininkė.

Justė sako, kad visada svajojusi turėti erdvę, kuri apjungtų maistą, kultūrą ir meną. „Galvodami apie restorano konceptą, nusprendėme, kad tai bus atskiras pasaulis, kuriame laukiami visi tokie, kokie yra: basi, tikri, nuogi, skirtingi, mėgstantys skirtingus dalykus, tačiau taip pat mėgstantys bendrauti, dalintis ir ragauti skanų maistą,“ – pažymi J. Arlauskaitė.

Atlikėjos nuomone, tai bus išskirtinė Lietuvos vieta, kur skambės muzika, migruos meno parodos, žmonės galės paragauti vis kintančios pasaulio virtuvės, pabūti drauge ir tiesiog švęsti gyvenimą. „Tvirtai nusprendžiau, kad ir čia reik daryti taip kaip muzikoje: kuriame tai kas mums patinka, o žmones mus patys suras“, - sako Jazzu.

Atlikėja pripažįsta, kad dėl jautraus skrandžio tekdavo gerti vaistų. Virškinimo sistemos negalavimas kenkė net balso stygoms. „Supratau, kad visai tai neigiama streso įtaka. Ėmiausi pokyčių ir pradėjau save reguliuoti, mažinti tempą, gerti daug vandens“, - sako Jazzu.

Intensyviu vasaros metu Justei, kaip ir daugumai, sunkiau laikytis mitybos taisyklių, tad pasitaiko daugiau gurmaniškų nuodėmių. „Neturiu aš jokių „cheat day“ (iškrovos dienų), nesiruošiu laikytis dietų, graužti salotos lapą ir vaidinti nežinia ko. Stengiuosi vagyti visavertį, įvairų maistą, kuris man yra skanus. Neketinu atsisakyti malonumo!“ – šypsosi dainininkė.

Atsakydama į klausimą, ko daugiausiai galima rasti jos šaldytuve, Justė nusišypso, jog gausiausiai čia – marinuotų ir raugintų daržovių. „Nėra nieko pasaulyje skaniau. Gal man koks vitamino C trūkumas? Nors gyvenime pakankamai jo prigaminu – esu laiminga“, - sako Jazzu.

Dietologės ir gastroenterologės Aidos Žvirblienės nuomone, nėra blogai ir netgi puiku, kad garsi atlikėja mėgsta fermentuotus, raugintus produktus. „Tai vėžio ir senėjimo prevencija“, - konstatuoja gydytoja. Pasak A. Žvirblienės, Justė, nors ir drąsiai neigia dietas, tačiau laikosi vadinamosios vegetariškos – makrobiotiškos dietos, kuri nėra visavertė.

„Justei, kaip ir kitiems augalinės mitybos šalininkams, į racioną visgi rekomenduočiau įtraukti daugiau baltyminio maisto (tai ankštinė daržovės, kiaušiniai, fermentuoti ir rauginti pieno produktai), polinesočiųjų riebalų rūgščių. Nebijokite savo meniu papildyti daug geležies turinčiais produktais“, - pataria dietologė.

Tačiau svarbiausia, pasak A. Žvirblienės, išmokti dėmesingo, įsisąmoninto valgymo įgūdžių, vengti valgymo iš įpročio, pastebėti subtilius fiziologinio ir psichologinio alkio ir sotumo ženklus bei išmokti jais vadovautis.

„Tokiems užimtiems ir skubantiems žmonėms kaip Justė, kurie galbūt per mažai kramto, nederina maisto produktų, dažnai leidžia sau valgyti nepilnavertį maistą, rekomenduoju papildyti mitybą medžiagomis, kurios natūraliu būdu padeda organizmui palengvinti virškinimą“,- sako specialistė.

„Dažnai gali visiškai pakakti mitybą papildyti aktyviais augaliniais fermentais, kurių yra vaistinėse. Kuo preparato sudėtyje daugiau fermentų, tuo platesnis jų veikimo spektras. Tokia pagalba virškinimui naudinga.

Pavyzdžiui, turintiems jautresnė skrandį , puikiai tiks augalinės kilmės net septyni fermentai, išskirti iš Aspergillus grybo, padedantys virškinti platų maisto medžiagų spektrą: baltymus, riebalus, angliavandenius, net ląstelieną. Komplekse su tam tikrais augalais, šie fermentai yra patikimas pagalbos virškinimui būdas“, - atkreipia dėmesį gastroenterologė.

Toks augalines kilmės fermentų ir augalų derinys turi dvi esmines funkcijas: pagreitinti virškinimo procesus neišbalansuojant virškinimo sistemos ir padėti geriau pasisavinti maistines medžiagas.

Jei valgiaraštyje vyrauja tik vienos rūšies maisto medžiagos, pavyzdžiui, pasirenkami vien baltymai arba vien angliavandeniai, į tai ims reaguoti ir žarnynas, keisis mikroflora-tai atsilieps virškinimui.

Justės virškinimo sutrikimai didele dalimi gali būti priklausomi nuo streso, teigia gydytoja. Nenorintiems iš karto pereiti prie vaistų, vėl patarčiau atsigręžti į augalus, kurie pripažįstami ir šiuolaikinės medicinos. Pavyzdžiui, eleuterokoko šaknų ekstraktas kartu su jau minėtais fermentais gali padėti virškinimui sutrikus būtent dėl nervinės įtampos.

Sočiau pavalgius skrudinto aliejuje maisto taip pat įmanoma sau pakenkti, nes kasa nesugeba pagaminti didesnio kiekio fermentų, todėl sulėtėja virškinimas.

Bet su amžiumi natūraliai mažėja fermentų gamyba organizme, kinta ir žarnyno mikroflora, tai taip pat veikia virškinimo procesą.

Puiku, kad vartojami fermentai tik papildo organizmo išskiriamų fermentų atsargas.

Gydytoja įspėja Jazzu ir kitus angliavandenių mėgėjus, kad jų perteklius per ilgą laiką gali virsti riebiosiomis rūgštimis, kurios riebalų pavidalu kaupiasi kepenų ląstelėse, o tai rizika kepenų suriebėjimui, dislipidemijai. „Virškinimo sistema yra sudėtingas mechanizmas. Didžiausias jos organas yra kepenys, deja, yra nepelnytai užmirštas“, - teigia A. Žvirblienė. - „Valgantiems daug angliavandenių rekomenduočiau papildyti mitybą augaliniu kompleksu kepenims iš kurkumino, silimarino ir piperino derinio.“