Lietuvoje, metų eigoje gana retokai pasirodanti saulė, vasarą įkvepia jos spinduliais mėgautis kiek įmanoma ilgiau ir daugiau. Visgi, nesaikingas mėgavimasis saulės voniomis gali pakenkti ne tik išvaizdai – oda pradeda greičiau raukšlėtis, išryškėja pigmentinės dėmės, bet taip pat ir sukelti rimtų, gyvybei pavojingų ligų. Ne veltui šeimos gydytojas Paulius Jacevičius įspėja – po dienos paplūdimyje būtina atkreipti dėmesį, ar ant odos neatsirado apgamų, ar esami apgamai nepakeitė savo išvaizdos ir kraštų, mat tylus, tačiau vienas agresyviausių vėžinių susirgimų – melanoma – kasmet nusineša triženklį skaičių lietuvių gyvybių.

Sergama vis dažniau

Šeimos gydytojas P. Jacevičius pastebi, kad nors dažnas šalies gyventojas tikisi, jog odos vėžys Lietuvoje yra retas svečias dėl daugybės apniukusių dienų ir, palyginus, žemo ultravioletinės spinduliuotės (UV) indekso net karščiausiomis dienomis, visgi tai nėra tiesa – saulės spinduliai žalingi ir čia. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, per metus Lietuvoje nustatoma apie 400 naujų pačios agresyviausios odos vėžio formos – melanomos – atvejų, o apie 100 lietuvių kasmet susirgimai šia liga baigiasi tragiškai.

Pasak gydytojo, melanoma atsiranda sutrikus odoje esančių ir melaniną gaminančių ląstelių veiklai. Naujos ląstelės pradeda nekontroliuojamai augti ir galiausiai suformuoja vėžinių ląstelių darinį. Nors nėra iki galo aišku, kodėl taip nutinka, tačiau tikėtina, kad melanomos atsiradimui įtaką daro aplinkos ir genetinių veiksnių derinys. Visgi gydytojai sutaria, kad pagrindinė šios ligos priežastis UV spinduliuotė.

„Dažniausiai skirtingų tipų melanomas sukelia ultravioletinė šviesa, kurią gauname tiesioginio kontakto su saulės spinduliais metu, taip pat soliariumuose ar net nagų priežiūros salonuose. Ši liga gali išsivystyti nepriklausomai nuo amžiaus. Nors melanoma būdinga vyresniems žmonėms, bet vis dažniau jaunesni žmonės kreipiasi į gydytoją dėl stebimų odos pakitimų. Dažnu atveju tai būna senai atsiradę apgamai, kurie pradėjo kisti: atsirado nežymi pigmentacija, taškelis, kuris per trumpą laiką pradėjo plėstis. Neretu atveju tai būna gerai pastebimos vietos: veidas, rankos, nugara ar kojos, tačiau kartais gali atsirasti po nagais, ant delnų, padų“, – sako jis.

Kada padidėja rizika?

Gydytojas įvardija, kad didesnė rizika susirgti melanoma kyla nesaikingai mėgaujantis saulės spinduliais, nenaudojant SPF priemonių, dažnai nudegant odą, turint giminaičių, kurie sirgo šia liga. Ir nors piktybinių odos susirgimų kreivė pasaulyje auga, džiugi žinia yra ta, kad anksti nustačius vėžines užuomazgas, ligą visiškai išgydyti galima didžiajai daugumai pacientų.

„Melanoma gali atrodyti labai įvairiai, tačiau dažniausiai ji pasirodo tarsi tamsi, beveik juoda dėmė. Kai melanoma vystosi iš seniai įgyto arba įgimto apgamo, keičiasi jo spalva, kontūrai, dydis. Jis gali išopėti, kraujuoti, skaudėti ar niežėti, kas jau neretai reiškia pažengusią ligos stadiją. Todėl labai svarbu pastebėjus bet kokią odos anomaliją, kuri greitai didėja, kinta ir ilgai neišnyksta, kreiptis į gydytojus. Jei ant kūno yra daugiau nei 50 paprastų apgamų arba didelių, netaisyklingų formų dėmių, tai gali reikšti didesnę odos vėžio riziką“, – aiškina P. Jacevičius.

Jam antrina ir „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė, sakydama, kad įtariant vėžinį susirgimą labai svarbu nedelsti ir apsilankyti apžiūrai pas gydytoją, nes laiku diagnozuota liga gali būti sėkmingai išgydoma.

„Pastebime, kad vis daugiau klientų kreipiasi į gydytojus įvairioms odos patikroms – tikrinasi apgamus, pigmentines dėmes, kitus odos pokyčius. Taip pat grįžus iš užsienio, šiltų kraštų, kur saulės spinduliuotė yra dar agresyvesnė, nemažai žmonių jau pradeda akylai stebėti savo įdegį bei kintančią odos struktūrą. Negana to, prie onkologinių susirgimų prisideda ir bendras gyvenimo būdas: nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas, įvairūs stresoriai, žalingi įpročiai.

Džiugu, kad pasaulyje vis garsiau kalbama apie tai, kad šį vėžinį susirgimą įveikti yra įmanoma – štai vienas garsiausių šiandienos australų aktorių Hugh Jackman, ne kartą yra atvirai diskutavęs apie tai, kad odos vėžį įveikti jam teko ne vieną kartą. Tokios istorijos ne tik atkreipia dėmesį į ligos rimtumą, kad nei vienas nėra apsaugotas, bet ir suteikia vilties pasveikti. O turint gyvybės draudimą nuo kritinių ligų, nereikia baimintis gydymosi laikotarpiu likti be pajamų ir galima ramiai skirti dėmesį tik savo sveikimo procesui“, – sako ekspertė.

Svarbiausia – stebėti save

Gydytojo teigimu, esantiems rizikos grupėje labai svarbu atidžiai stebėsi savo odos ir apgamų būklę ir, vos kilus įtarimams, kreiptis į specialistus. Pasak jo, turintys daug apgamų ar tie, kurių šeimoje jau buvo diagnozuota melanoma, turėtų pas dermatologą lankytis bent kartą per metus, jiems taip pat negalima piktnaudžiauti saulės voniomis, privalu naudoti apsaugą nuo saulės ar likti šešėlyje.

„Karščiausiu dienos metu nuo 11 iki 16 val. reikia pasisaugoti, nesideginti, naudoti apsauginius kremus ne mažiau nei SPF 30, o veidui – SPF 50, apsirengti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis, dėvėti kepuraites, akinius nuo saulės. Vaikų iki 6 mėnesių išvis negalima palikti tiesioginiuose saulės spinduliuose“, – moko gydytojas.

Jis priduria, kad kilus įtarimui dėl odos vėžio, stipriai nudegus saulėje ar pastebėjus pokyčius ant odos, rekomenduojam kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nesant galimybės nuvykti gyvai konsultacijai, dažnu atveju stebimus pakitimus, galima pateikti nuotolinėmis vaizdo perdavimo priemonėmis. Įvertinęs pakitimus, gydytojas nuspręs dėl tolimesnio ištyrimo ir skubos gydytojo dermatologo konsultacijai gauti. Gydytojas įsitikinęs – geriau ne laukti, kol kažkas ryškiai pasikeis, o imtis prevencinių priemonių užbėgti ligai už akių.