Gerklės perštėjimas, kosulys, sloga, karščiavimas – tokie negalavimai persekioja žmones, kurių organizmas nespėja prisitaikyti dėl staiga atšilusio ar atšalusio oro. Ūmios kvėpavimo takų infekcijos – dažnas reiškinys ir vasarą, paguldantis į ligos patalą. Todėl vasarą viena dažniausių priežasčių, kodėl prasta savijauta gali apkartinti atostogas – peršalimas.

Daugelis Lietuvos gyventojų pripratę prie keturių metų laikų, kurie ateina tam tikru kalendoriniu metu. Orų išdaigos, kurioms tiek daug dėmesio pastaruoju metu skiria klimatologai, tampa galvos skausmu ir gydytojams, prie kurių kabinetų nusidriekia pacientų eilės.

Nualinama imuninė sistema

Nors atrodo, kad karštas oras ir peršalimas yra nesuderinami dalykai, tačiau tikimybė per karščius pasigauti peršalimą yra ne mažesnė nei žiemą.

Gydytoja Regina Žukauskienė pasakojo, kad šiemet prasidėję neįprasti karščiai smogė dviguba jėga – neįprastu metų laiku ir neįprasta temperatūra. Stresas dėl per anksti atėjusios vasaros silpnina imunitetą, o į stresą skirtingai reaguoja vaikai, darbingo amžiaus asmenys ir senjorai. Vieni jaučia nuovargį, silpnumą, prakaitavimą, kiti skundžiasi dirglumu, sutrikusiu miego režimu ar šokinėjančiu kraujospūdžiu.

Silpniausia yra mažamečių ir garbingo amžiaus žmonių imuninė sistema, nes vienų dar nesusiformavusi, o kitų – dėl lėtinių ligų yra lengvai pažeidžiama.

Dėl karščių gali paūmėti įvairios lėtinės ligos, sutrikti širdies ritmas, atsirasti dusulys, tinti kojos. Vaikai ir lėtinėmis ligomis sergantys senjorai yra ypač jautrūs karščiams ir dideliems oro temperatūros svyravimams.

Neskubėkime lepintis maudynėmis

Įšilę žmonės gaivinasi gėrimais, kurie atvėsinti ledukais, valgo ledus, lenda po šaltu dušu ar maudosi dar neįšilusiuose vandens telkiniuose. Tačiau tokios maudynės, ypač jei ilgai neišdžiūna maudymosi kostiumėlis, sėdima ant drėgnos žemės ar šaltų akmenų, gali prišaukti ir šlapimo takų infekciją, kai užklumpa įkyrus noras šlapintis. Vyrams tai gresia prostatos uždegimu prostatitu, o moterims – šlapimtakių infekcija.