Lietuviai yra skaitanti tauta. Tai rodo ir kasmet vis daugiau lankytojų sutraukianti Vilniaus knygų mugė. Tačiau net ir skaitant knygas reikia būti apdairiems. Specialistai vis garsiau kalba apie tai, kad lietuvių regėjimas sparčiai silpsta, o optikų duris varstančiųjų amžius dramatiškai jaunėja.
Kaip saugoti akis, kad aštrus žvilgsnis džiugintų kuo ilgiau, pataria optikos salono „Fielmann“ gydytoja oftalmologė Daumantė Baranauskienė.
Tinkamas apšvietimas skaitant
Ar jums pažįstamas jausmas, kai knygos „ryjamos“ naktimis? Toks skaitymas turi savų privalumų ir trūkumų. Vienas jų – dažnai per mažas apšvietimas, kai norima likti nepastebėtam ar nešviesti šalia miegančiajam į akis. Nors skaitymas prie silpno apšvietimo tiesiogiai akių „nesugadina“, tačiau sukelia akių nuovargį, kuris gali peraugti ir į galvos skausmą. Skaitant patariama šviesos srautą nukreipti tiesiai į skaitomą puslapį, pasirūpinti, kad ant puslapio nekristų jokių šešėlių.
Akiniai regėjimo nesilpnina ir akys dėl jų „neaptingsta“
Jei skaitymui jums reikalingi akiniai, užsidėkite juos kiekvieną kartą kai skaitote. Patikėkite, jūsų akims nereikia „pailsėti“ nuo akinių ir jie tikrai nenusilpnins jūsų regėjimo.
„Jei trumparegiams akiniai skirti tik žiūrėti į tolį, skaityti jie gali be akinių. Tačiau jei regėjimas silpnas ir akinius reikia nešioti nuolat, skaityti taip pat reikia su akiniais, nes kitaip – tekstą matys neryškiai“, – sako gydytoja oftalmologė D.Baranauskienė. Jei esate toliaregis, ir akys vargsta skaitant, akiniai skaityti yra būtini.
Dioptrijas svarbu parinkti tiksliai
Jei nešiojate akinius, pasirūpinkite, kad lęšių dioptrijos būtų tiksliai tokios, kokių jums reikia. Dažnai manoma, kad nešiojant silpnesnius lęšius, akys yra „treniruojamos“. Tačiau tai – netiesa.
„Korekcija turi būti tiksli, nepaliekant rezervo menamam akių „treniravimui“ ir neplanuojant būsimo pablogėjimo. Tinkamai parinkti akiniai regėjimo nepablogina, akių „nepripratina“ ir neskatina jų „tinginiauti“, – paneigia mitus „Fielmann“ gydytoja D. Baranauskienė.
Specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis žmonių, prieš įsigydami akinius, jau kurį laiką mato prasčiau. Kai pagaliau užsideda tinkamus akinius ir ima matyti aiškiai, daug kam gali pasirodyti, kad būtent dėl akinių jie pradėjo prasčiau matyti be akinių. Tačiau tai tik iliuzija. Žmogus, pajutęs skirtumą, ką reiškia matyti ryškiai su akiniais, jaučia didesnį diskomfortą žiūrėdamas be jų.
Atskirais toliaregystės atvejais, nešiojant tinkamai parinktus akinius tam tikrą laiką, galima pagerinti regėjimą.
Skaitymas automobilyje išbalansuoja pusiausvyrą
Nuo knygos ar ekrano negalite atsitraukti ir automobilyje? Atsargiai, skaitymas judančiame automobilyje vargina akis, nes akims tenka nuolat prisitaikyti prie judančio objekto.
Be to, toks skaitymas dažnam sukelia svaigulį ar pykinimą. Taip yra dėl neatitikimo tarp to, ką mato akys ir ką jaučia kūnas. Kai skaitome važiuojančiame automobilyje, žvilgsnis yra sutelkiamas į puslapį – nejudantį objektą. Smegenims siunčiamas signalas apie nejudrumo būseną. Tačiau pusiausvyros organas – vestibiuliarinis aparatas vidinėje ausyje ir organizmo propriocepciniai kūno padėties pojūčiai – fiksuoja judėjimą. Kai atsiranda neatitikimas tarp šių pojūčių, gali atsirasti svaigimas ar pykinimas.
„Jei jau tikrai negalite iškęsti neskaitę kelyje, tada dažniau darykite pertraukas – pakelkite žvilgsnį nuo puslapio, apsidairykite ir leiskite vestibiuliariniam aparatui sinchronizuotis“, – pataria gydytoja.
Kodėl svarbu tikrinti akis?
Nuolat girdime specialistų raginimą reguliariai, bent kartą per metus, pasitikrinti regėjimą net ir niekuo nesiskundžiant. Ir tai ne tušti žodžiai, įspėja gydytoja D. Baranauskienė.
„Reguliariai tikrinantis regėjimą yra lengviau užtikrinti regėjimo komfortą –parinkti tinkamus akinius. Jei regėjimas silpsta ir akiniai gali jį pakoreguoti, nėra ko atidėlioti akinių įsigijimą. Be to, daugelis akių ligų prasideda be simptomų, todėl profesionali specialisto patikra gali padėti apie juos sužinoti ankstyvoje stadijoje ir užbėgti ligai už akių“ – sako „Fielmann“ gydytoja.
Užsakymo nr. 4132
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai