„Gyvas“ ir „negyvas“ maistas



Medicinoje yra žinomas labai neįprastas atvejis: viena trejų metukų mergaitė labai mėgo valgyti cigaretes. Pabendravus su mama, paaiškėjo, kad ji viso nėštumo metu rūkė, ir pirmenybę teikė stipriam tabakui. Gimusi mergytė ilgai neverkė ir nekvėpavo, kol gydytojas, priėmęs gimdymą, susiprotėjo užsirūkyti ir pūstelėti į mergytės veiduką dūmų. Tik po to ji pirmą kartą pravirko.

Šiai neįprastai istorijai galima rasti visai logišką paaiškinimą: dar negimusiam vaikui susiformavo priklausomybė nuo nikotino. Kadangi trejų metukų mergytė rūkyti negalėjo, patenkinti nikotino poreikį ji bandė valgydama cigaretes.

Lygiai taip pat formuojasi ir mitybos įpročiai, priklausomybė nuo maisto. Nėštumo metu būsimosios mamytės dažnai leidžia sau valgyti viską, ko tik užsimano, pasiduoda įvairioms silpnybėms, pasiteisindamos tuo, kad nėščiosios organizmas neva visada geriau žino, ko jam reikia. Tačiau būtent šiuo periodu moteris turėtų itin atsakingai žiūrėti į savo mitybą, subalansuoti ją ir pasirūpinti, kad suvalgytas maistas nekenktų mažyliui. Svarbu atminti: jeigu nori, kad vaikas gimtų sveikas, būtina išbraukti iš savo meniu kaloringus, genetiškai modifikuotus ir abejotinos kokybės produktus.

Jeigu moteris viso nėštumo metu negali paleisti iš rankų šokoladinio batonėlio ir gazuoto vandens butelio, naivu manyti, kad paaugęs vaikutis sugebės abejingai žiūrėti į šiuos produktus.

Formuojant tinkamus skonio įpročius veikia principas: „Kuo anksčiau, tuo geriau“. Kai mažylis gimsta, pati geriausia priemonė, stimuliuojanti mažylio sveikatą, bus mamos pienas. Jokie brangiai kainuojantys ir pasakiškus rezultatus žadantys mišinukai jo nepakeis. Be to, daugumoje iš jų, nors bandoma užtikrinti, kad produkcija visiškai saugi, vis dėlto yra dažiklių, aromatizatorių ir kitų priedų, kurie gali pastūmėti į kokios nors ligos ar sveikatos sutrikimo glėbį (pavyzdžiui, tikėtina, kad išsivystys alergija arba disbakteriozė).

3 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas