Viskas mūsų organizme paklūsta tam tikram ritmui: širdis, plaučiai ir raumenys... Vidaus organų aktyvumas taip pat nevienodas skirtingu paros metu – pavyzdžiui, naktį sulėtėja pulsas, nukrenta kūno temperatūra.

Specialistai tokius reiškinius vadina bioritmais. Ir tvirtina: jeigu juos – paros, mėnesio, sezono, metų – žinotume ir įsiklausytume į juos dirbdami ar gydydamiesi, gyventi taptų kur kas lengviau.
 
Kai tunkame net nuo vandens
 
Taigi pagrindiniai medicininiai bioritmai yra tokie:

•    kepenų aktyvumo pikas pasiekiamas nuo 1 iki 3 valandos,
•    skrandžio – nuo 7 iki 9 valandos,
•    širdies – nuo 11 iki 13 valandos,
•    plaučių – nuo 3 iki 5 valandos,
•    inkstų – nuo 17 iki 19 valandos,
•    ausys geriausiai pasiduoda gydomos nuo 14 iki 16 valandos.

Visa tai derėtų turėti omenyje gydantis vieną ar kitą negalavimą. Moksliškai įrodyta, kad didžiausio organų aktyvumo valandomis jiems skirti vaistai veikia efektyviau. Todėl net suskaudus ausiai kompresą geriau dėti ne nakčiai, o nurodytomis popietinėmis valandomis.

Valgyti ir gerti taip pat pageidautina pagal tam tikrą vidinę dienotvarkę:

•    pusryčiai, suvalgyti iki 9 valandos, nevirsta riebalų atsargomis net tada, jei sukertate gabalą torto;
•    13–14 valandos – visaverčių pietų metas;
•    18–19 valandos – vakarienė;
•    valgyti po 20 valandos medikai nerekomenduoja, nes šiuo paros metu medžiagų apykaita sulėtėja, maistas virškinamas iš lėto ir organizmas sugeba gaminti riebalų atsargas net iš šviežių agurkų.
 
Visiems saldžių sapnų!
 
Idealus metas sportuoti – 18 valanda. Šiuo paros metu raumenys būna geriausios formos, todėl lengviau pakeliami fiziniai krūviai.

Kita vertus, „vyturiai“ – žmonės, kurie rytais būna žvalesni nei dieną, o vakarais išvis pradeda leipėti, – mankštintis gali ir nuo 6 iki 7 valandos. Tas pats paros metas puikiai tinka ir grūdintis, ir rytais pabėgioti.

O štai „pelėdoms“, kurių gyvenimas pradeda virti tik vakare, ankstyva mankšta gali sutrikdyti visus bioritmus.

Taip pat svarbu atminti, kad nuo 14 iki 16 valandos organizmas „užmiega“ savotišku pokaičio miegu. Ir tai nepriklauso nuo emocinės jūsų būklės. Šiomis valandomis sulėtėja kraujo apytaka smegenyse ir vidaus organuose, bet koks intelektualus darbas staiga pradeda sektis sunkiau.

Tinkamiausias metas nakties miegui – nuo 23 iki 7 valandos. Jeigu atsigulsite po pusiaunakčio, visaverčio miego jau nebus.

Be to, mokslininkai nustatė, kad, atidėjus miegą trims valandoms, nuovokumas ir atmintis susilpnėja perpus, smegenys nesiilsi, ir mes jaučiamės visiškai sukiužę.
 
Lygiavimas – į kosmosą
 
Ne ką mažiau mūsų organizmą veikia ir mėnesio bioritmai, susiję su dangaus kūnų aktyvumu.

Turbūt nė nereikia priminti, kad jautriausi žmonės yra Mėnulio fazėms. Pavyzdžiui, per jaunatį daugelis jaučiamės nuvargę, apatiški, pristigę energijos. Statistika rodo, kad kartu su jauno mėnulio atėjimu padaugėja infarktų ir savižudybių. Tačiau maždaug po savaitės situacija pasitaiso – sugrįžta jėgos ir žvalumas, ir tokia būsena išsilaiko iki pat pilnaties bei dar dvi tris dienas po to, kai ji ima dilti.

Tiesa, su pilnatimi susiję kiti ne itin malonūs šalutiniai reiškiniai. Vienas iš jų – skysčių susilaikymas organizme. Jeigu tomis mėnesio dienomis valgysite daug sūraus maisto, beveik garantuotai neišvengsite tinimų – ir ypač jeigu esate hipertonikas ar širdininkas.

Antroji pilnaties „dovana“ – emocinis nestabilumas. Labai daug žmonių tomis dienomis kamuoja staigios nuotaikų kaitos, dirglumas, agresyvumas, apatija ir baimės.

Kita vertus, Saulė taip pat gali kaip reikiant pagadinti savijautą. Magnetinės audros ir šios planetos aktyvumo pikai, deja, pasikartojantys nuolat ir reguliariai, kaskart suduoda nemenką smūgį sveikatai. Tomis vadinamomis blogomis dienomis taip pat padaugėja infarktų ir insultų (išgirdus apie artėjančią magnetinę audrą, jautriems žmonėms geriausia iškart pasiruošti vaistus ir visada turėti juos po ranka), eismo įvykių. Specialistai yra apskaičiavę, kad avarijų keliuose skaičius auga proporcingai tokiems Saulės „išsišokimams“, ir dabar pataria be reikalo nerizikuoti – tokiomis dienomis verčiau važinėti visuomeniniu transportu ir nė akimirkai neprarasti budrumo. Be to, kuo daugiau ilsėtis, vaikščioti gryname ore, susilaikyti nuo riebaus ir sūraus maisto – trumpai tariant, neapkrauti širdies kraujagyslių sistemos.
 
Sezoniniai paūmėjimai
 
Visiems žinoma, kad pavasarį būtinai primena apie save kai kurios ligos: alergija, lėtinis gastritas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa. Rudenį taip pat būna ne ką geriau, tik paūmėja kitos ligos – reumatas, depresijos.

Žiema laikoma miokardo infarktų, vasara – insultų bei hipertonijos sezonu.

Taip yra dėl to, kad tos ligos tiesiogiai susijusios su mūsų bioritmais. Taigi pavojingaisiais mėnesiais ypatingą dėmesį derėtų skirti racionui: maistas privalo būti vitaminingas, o konservantų ir riebalų kiekis jame – minimalus.

Tokiu metu naudinga sportuoti, nes fiziniai krūviai skatina endorfinų – vadinamųjų laimės hormonų – išsiskyrimą, vadinasi, tampa patikimu skydu nuo sezoninės depresijos.

Bioritmų specialistai teigia pastebėję dar vieną įdomų dėsnį: geriausios formos mes būname pirmąjį, penktąjį, šeštąjį ir dešimtąjį mėnesį po savo gimimo dienos. O štai paskutinį mėnesį prieš gimtadienį sėkmės galime nesitikėti. Tuo laikotarpiu išnyksta jėgos ir pakili nuotaika. Taigi reikia pabandyti atsipalaiduoti ir kuo daugiau pūsti į akį iki pat gimtadienio.