Kaip atpažinti alergiją šalčiui?

Tikriausiai pastebėjai, kad mūsų organizmas vienaip ar kitaip reaguoja į šaltį. Žvarbiu oru ir nuo vėjo parausta skruostai, užgniaužia kvapą; jeigu drėgna, gali prasidėti sloga; ryjant ledinį vandenį, gerklė spazmuojama. Tačiau mums svarbiausia, kaip stipriai šie požymiai pasireiškia ir ar greitai praeina. Jeigu organizmo reakcija per didelė, vadinasi, tai alergija.

Iš visų šalčio alergijos tipų labiausiai paplitusi šalčio dilgėlinė, kai ant atvirų odos plotų atsiranda paraudimų, bėrimų, oda ima šerpetoti, atsiranda pūslių. Kartais šie simptomai tik išoriniai, bet būna ir taip, kad jaučiams deginimas arba niežulys.

Sudėtingesnėmis alergijos šalčiui formomis laikoma:

• Alerginis rinitas;
• Alerginis konjunktyvitas;
• Šalčio migrena;
• Šalčio radikulitas;
• Bronchiniai spazmai, astminis bronchitas ir šalčio astma.

Žinoma, šios šalčio alergijos rūšys pasitaiko rečiau, tačiau jų pasekmės būna rimtesnės. Kai kurios vaiko gyvybei kelia rimtą pavojų.

Kokios priežastys?

Anot statistikos, alergija šalčiui pasireiškia vienam iš šimto alergiškų vaikų. Atrodo, ne taip ir daug, tačiau jeigu pažvelgtume į Imunologijos instituto tyrimų duomenis, pamatytume, kad per paskutinius 8 metus sergančiųjų skaičius išaugo dvigubai. Kas dėl to kaltas? Kodėl labiausiai nukenčia vaikai?

Yra versija, kad polinkis į alergiją šalčiui gali būti paveldimas. Anot kitos, ji pasireiškia tiems vaikams, kurie nuolat serga infekcinėmis ir lėtinėmis ligomis. Dar kiti kaltę verčia antibiotikams, kurie lyg ir būtini, tačiau suduoda skaudų smūgį mūsų imuninei sistemai.