Egzistuoja ir dar viena hipotezė. Paskutiniu metu žmonių (o ypač – vaikų) gyvenimas tapo patogesnis. Juk tėvai visada nori savo vaikams suteikti daugiau, negu turėjo patys. Tačiau svarbu turėti saiką, o daugelis jo, deja, neturi. Dėl šios priežasties šiuolaikiniai vaikai tapo panašūs į šiltnamyje auginamus augalus, neprisitaikiusius prie įprasto gyvenimo. Jie beveik neturi imuniteto. Jie rečiau išeina į lauką, daugiau laiko praleidžia jaukiuose ir šiltuose namuose. Bendravimą su gamta išstūmė televizija, internetas. Na, o paties organizmo kovą su ligos sukėlėjais pakeitė antibiotikai.

Kaip išsigelbėti?

Tėveliams, kurie nori apsaugoti savo vaikus nuo alergijos šalčiui, rekomenduojama:

• Neleisti atžaloms ilgai būti šaltame ore.
• Rengti pakankamai šiltai, palikti kaip galima mažiau atvirų odos plotų.
• Drausti kvėpuoti šaltu oru ir vaikščioti apsisukus veidą šaliku (nuo kvėpavimo jis atidrėksta, tad nušalti daug lengviau).
• Prieš einant į lauką ir grįžus iš jo duoti išgerti šiltos arbatos, pasiūlyti išsimaudyti šiltoje vonioje.
• Naudoti rankoms ir veidui riebius kremus su UV filtrais.
• Naudoti specialius nosies ir akių lašus, kad būtų apsaugota gleivinė.
• Naudoti antihistaminus ir medikamentus, mažinančius alergijos pasekmes.

Kas, jeigu hipotezė apie „šiltnamio sąlygas“ yra tiesa? Neverta laukti, kol vaikui pasireikš alergija. Stiprink imunitetą, atsargiai pratindama mažylį prie „normalaus gyvenimo“. Tegul jis gyvena harmonijoje su gamta. Visos imuniteto stiprinimo priemonės tau ir taip žinomos: tai dienos režimas, visavertė ir taisyklinga mityba, pakankamas fizinis krūvis, aktyvus poilsis, grūdinimasis. Imtis profilaktikos priemonių nėra sunku – tereikia dėmesio, laiko ir nuoseklumo. Beje, paskutinė hipotezė teigia, kad būtent tai ir yra vienintelis būdas, leidžiantis atsikratyti alergijos šalčiui visiems laikams.