Harmonijoje su gamta: organizmas ir bioritmai


 
Gydantis laikas
 
Biologiniai ritmai gali būti paros arba mėnesio, ir, kaip minėta, reiškia aktyvumo ir poilsio periodų kaitą, būtiną, kad žmogaus organizmas visiškai atgautų jėgas. Didžiausią įtaką mums turi paros bioritmai. Tad jeigu žinosite, kaip sustyguoti juos vėl taip, kaip buvo sumaniusi motulė gamta, greitai pajusite, kas yra iš tikrųjų gera savijauta.
 
Visi žmogaus vidaus organai biologiškai aktyvūs būna skirtingu paros metu. Ir jeigu tomis konkrečiomis valandomis, kai kuris nors negaluojantis organas būna aktyviausias, atidžiau rūpinsitės savo sveikata, išvengsite sunkių streso ir didelių krūvių pasekmių.
 
Ir dar šis tas: žiniomis apie paros ritmus galima pasinaudoti norint sustiprinti vaistų poveikį, taip pat tam, kad būtų galima sumažinti jų dozes, nes vieno ar kito organo aktyvumo periodu gerai pasisavinamos net nedidelės vaistų dozės. Žodžiu, laikas iš tiesų gydo – tereikia tik atsižvelgti į savo organizmo ypatumus.
 
7–9 valanda. Skrandžio aktyvumo metas
 
Rytą reikia pradėti pusryčiais, kuriems geriausiai tinka visokiausios košės, taip pat daržovių ir vaisių patiekalai. O štai riebaus, kaloringo maisto geriau atsisakyti.
Apytakos procesai audiniuose šiuo paros metu vis dar sulėtėję, todėl veidas gali būti paburkęs. Pabrinkimą padės įveikti lengvas masažas.
 
Venkite fizinių krūvių, nes širdies priepuolių tikimybė tomis valandomis 70 procentų didesnė nei kitu paros metu.
 
Rytinė cigaretė labiausiai susiaurina kraujagysles.
 
9–11 valanda. Blužnies ir kasos aktyvumo metas
 
Sotūs pusryčiai po devintos valandos ryto apsunkina skrandį ir sukelia nuovargio jausmą, nes tuo metu, kai kemšate į jį maistą, skrandis ilsisi. Šiuo periodu nevertėtų valgyti saldžių produktų, nes padidėjus cukraus kiekiui kraujyje kasa ima aktyviai dirbti, kad jį sumažintų, tad labai greitai išsenka jėgos, o alkio jausmas nuslopinamas tik trumpam.

3 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas