Druskos vartojimas kelia daugybę diskusijų, tačiau mokslininkai bei medikai vienbalsiai sutinka - druska žmogui gyvybiškai reikalinga. Saikingas jos vartojimas bei atsakingas naudingiausios druskos rūšies pasirinkimas - nemažiau svarbu. Rausvoji Himalajų druska vertinama dėl natūralumo, subtilaus skonio bei ypatingos cheminės sudėties.

Druska būtina žmogaus sveikatai ir gyvybei

Druska žmogaus organizmą aprūpina gyvybiškai svarbiais mikroelementais – natriu ir chloridu.

Suaugusioje kūne yra apie 250 g natrio, šio elemento randama kūno skysčių sudėtyje: kraujyje, prakaite, ašarose, spermoje, šlapime, vaisiaus vandenyse. Žarnyne natris įsisavinamas drauge su vandeniu, tad šis mikroelementas apsaugo mūsų organizmą nuo mirtinai pavojingos dehidratacijos, žemo kraujo spaudimo, natris dalyvauja raumenų susitraukimo ir nervinių impulsų veikloje.

Chloras - nuodingos dujos, tačiau druskoje esantis chloridas ne tik nepavojingas, bet ir būtinas normaliam organizmo funkcionavimui. Šie jonai yra elektrolitai, palaikantys normalų ląstelių tūrį, kraujo spaudimą, organizmo pH, tai viena iš svarbiausių skrandžio sulčių, atsakingų už virškinimo procesą, dalių. Stokojant chlorido (pavyzdžiui, neatstačius elektrolitų balanso po ilgo vėmimo, viduriavimo, perkaitimo) organizmą gali ištikti pavojinga būklė - alkalozė arba kraujo pH nuokrypis į šarminę pusę.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairėmis druskos nereikėtų vartoti daug - norint gauti būtinąją mikrolementų normą pakanka iki 5 g druskos per dieną, tačiau ne mažiau svarbu kasdien gauti ir apie 3 g kalio. Žmonės, kurie suvartoja daugiau natrio ir mažiau kalio, patenka į padidėjusio kraujo spaudimo, širdies ligų ir net insulto rizikos grupę.

Himalajų druska - ne tik natrio chloridas

Himalajų druska savo chemine sudėtimi panaši į mums įprastą valgomąją akmens druską. Natrio chloridas sudaro 95-98% rausvosios Himalajų druskos, tačiau jos išskirtinumas slypi žmogui naudingose mineralų priemaišose - Himalajų druskoje randamas natrį lydėti privalantis kalis, o taip pat kalcis, magnis, siera, fluoras, jodas, geležis bei gausybė kitų mikroelementų.

Himalajų druska taip pat vertinama ir dėl ypatingo skonio. Ši druska gerokai subtilesnė, švelnesnė, pagardinanti ir pabrėžianti, tačiau neužgožianti patiekalų skonio.

Himalajų druska gali būti naudojama ne tik virtuvėje – vonia su Himalajų druska atpalaiduoja, minkština odą ir pašalina negyvas ląsteles, inhaliacijos su šia druska greitai pravalo kvėpavimo takus, o specialios lempos, pagamintos iš Himalajų druskos, grynina namų orą.

Himalajų druska - švariausia gamtos dovana

Įprastinė valgomoji akmens druska yra rafinuojama, joje lieka tik natrio chloridas. Ji dirbtinai papildoma jodu, fluoru, sukietėti neleidžiančiomis medžiagomis, dažnai lieka ir gryninimo metu naudotų priemaišų - aliuminio, laktozės.

Švariausios pasaulyje Himalajų druskos sudėtis gerokai turtingesnė - joje aptinkama net 84 mikroelementai. Tiesa, labai svarbaus, normalią skydliaukės veiklą užtikrinančio jodo šioje druskoje yra mažiau, nei mums įprastoje, baltoje akmens druskoje. Norint užtikrinti pakankamą jodo kiekį vertėtų rinktis natūralius, sveikatai gerokai naudingesnius jo šaltinius, pavyzdžiui, jūrų dumblius, jūrų kopūstus ir kitas jūrų gėrybes.

Ilgus amžius Himalajų druskos kristalai pasiekdavo tik pačių turtingiausių ir įtakingiausių stalus, ji net buvo vadinama „karalių druska“ - sudėtingas gavybos procesas, išskirtinės skoninės savybės bei net Ajurvedos raštuose aprašoma nauda lėmė jos didelę kainą ir ribotą pasiekiamumą. Himalajų druskos klodai glūdi 400−600 metrų gylyje, didžiausios jos sankaupos yra dabartinėje Pakistano teritorijoje. Druska susiformavo išdžiūvus senosioms jūroms ir iškilus Himalajų kalnų masyvui. Kalnų uolienų saugomos rausvosios druskos nepasiekia aplinkos teršalai, ji išgaunama dirbant rankomis, kantriai tikrinant uolienų masyvą bei ieškant rausvosios druskos sankaupų. Išgauta druska nėra rafinuojama, nėra kaitinama, nėra valoma cheminėmis medžiagomis, nėra papildoma mikroelementais, tad ji išlieka visiškai švari ir natūrali. Tokia, kokią ją šimtus milijonų metų formavo gamta.