Vos sunegalavę dažniausiai imame termometrą ir tikriname, ar nėra pakilusi temperatūra. Kraujospūdžio, deja, taip dažnai nematuojame, todėl kartais per vėlai sužinome, kad sergame rimta liga – hipertenzija. Padidėjęs kraujospūdis labiausiai kenkia širdžiai ir kraujagyslėms.

Dalia VALENTIENĖ

Trečdalio suaugusių žmonių arterinis kraujospūdis yra padidėjęs, o tarp penkiasdešimtmečių ir vyresnių šia liga serga kas antras, dažniau moterys nei vyrai. Liga, kai nuolat gyvenama su padidėjusiu kraujospūdžiu, vadinama arterine hipertenzija. Ji kartais dar vadinama civilizacijos liga. Dėl sparčių gyvenimo pokyčių, medikų teigimu, hipertenzija sparčiai plinta. Būtent dėl šios ligos vis daugiau žmonių serga įvairiomis kraujotakos sistemos ligomis, o kartais nuo jų ir miršta.

Pasak Lietuvos ir Vilniaus hipertenzijos draugijų prezidento ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro direktoriaus prof. Mariaus Miglino, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, kraujas spaudžia arterijų sieneles. Matuojant kraujospūdį išskiriami du dydžiai: sistolinis – viršutinis ir diastolinis – apatinis. Sistolinis dydis rodo širdies susitraukimų dažnį, kitaip tariant, kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimų metu, o diastolinis – spaudimą kraujagyslėse, kai širdis ilsisi. Normalus kraujospūdis turi būti ne aukštesnis nei 140 ir 90 mm gyvsidabrio stulpelio, diabetikų kraujospūdis turėtų būti žemesnis nei 140 ir 85 mm gyvsidabrio stulpelio, na, o vyresnių, per 60 metų amžiaus, žmonių kraujospūdis gali būti ir šiek tiek aukštesnis – 150 ir 90 mm gyvsidabrio stulpelio“, – teigia profesorius Marius Miglinas.

Pasak mediko, tai klastinga liga. Pradinėse jos stadijose žmogus beveik nieko nejunta, o atsiradus galvos, sprando, pakaušio skausmams, galvos svaigimui, spengimui ausyse, kraujavimui iš nosies ar muselių skraidymui akyse ir kitų simptomų, liga gali būti jau pažengusi. „Todėl visiems žmonėms pravartu bent kartą per metus pasimatuoti kraujospūdį“, – sako gydytojas.