Motinos dažnai sako, kad jų vaikelis gimė sunkiai, pamėlynavęs, „pridusęs“. Ką tai reiškia? Mediko ausiai ši frazė skamba labai miglotai.

Pridusimas ir Apgar skalė

Paprastai mažylis po gimimo praėjus vienai ir penkioms minutėms įvertinamas kaip mokinukas mokykloje pagal Apgar skalę. 8–10 balų gavęs naujagimis laikomas sėkmingai įveikęs gimimo kelionę ir tolesnė jo raida turėtų būti sklandi. Tačiau pasitaiko, jog ir taip puikiai įvertintam naujagimiui vėliau pradeda ryškėti cerebrinio paralyžiaus simptomatika. Ir atvirkščiai – 2–4 balais įvertintas naujagimis toliau auga ir vystosi visiškai normaliai.

Vienas iš 5 kriterijų, pagal kuriuos vertinamas naujagimis, yra odos spalva. Jei jis visas rausvas – gauna už odos spalvytę 2 balus, o jei kūnelis rausvas, bet galūnės melsvos – 1 balą. Kurį laiką mažylis gali būti visas mėlynas arba baltas, tada duodama 0 balų (kiti 4 vertinimo kriterijai – širdies darbas, kvėpavimas, refleksai ir raumenų tonusas). Tačiau ne tik spalva parodo, kad naujagimis patyrė deguonies badą. Dažniausia dėl hipoksijos smegenyse ir audiniuose naujagimis negali po gimimo normaliai kvėpuoti ar per lėtai plaka jo širdelė (mažus balus gali gauti ir sklaidos trūkumų turintis naujagimis, tačiau dabar kalbėsime tik apie gerai išsivysčiusius mažylius, kuriuos ištiko ši bėda).

Kai tuoj po gimimo medikas mato, jog tam naujagimiui trūksta deguonies (jis melsvas, prastai kvėpuoja ir pan.), jam kuo skubiau turi būti pradėtas tiekti deguonis – naujagimis turi būti pradėtas gaivinti. Yra trys svarbiausi kriterijai, kuriais vadovaujantis nusprendžiama, ar reikia naujagimį gaivinti, ir kokius bei kada gaivinimo žingsnius atlikti – tai kvėpavimas, širdies susitraukimų dažnis ir odos spalva (raumenų tonusas ir refleksų gyvumas tik atspindi naujagimio neurologinę būklę). Tuoj po gimimo visi naujagimiai būna melsvi, nes vyksta staigus kraujotakos persitvarkymas (kraujas pradeda tekėti plaučiuose, ko nebuvo motinos įsčiose). Tai normalu, tačiau žiūrima į žmogutį kaip į visumą, akimirką stebimos jo pastangos įkvėpti ir gyventi. Jei tos pastangos ir mažylio būklė netenkina mediko, pradedami pirmieji gaivinimo žingsniai: išvalomi kvėpavimo takai, išsiurbiant vaisiaus vandenis ir gleives iš nosiaryklės, stimuliuojamas kvėpavimas pliaukštelint per padukus, tiekiamas deguonis iš specialių deguonies sistemų. Jei po pirmų gaivinimo žingsnių naujagimiui jau galima suteikti 8 balus, vadinais, „pridusimas“ truko labai trumpai ir rimtesnių pasekmių neturėtų būti. Tačiau jei po pirmos minutės naujagimis vertinamas 7 ir mažiau balų, tai neonatologas imasi kitų gaivinimo žingsnių. Apgar skalės vertinamų naujagimio gyvybingumo požymiai turi savo seką. Pirmiausiai dėl deguonies bado melsvėja odelė, vėliau dėl susidarančių tam tikrų medžiagų kinta naujagimio tonusas ir aktyvumas. Dėl tonuso mažėjimo sunkėja kvėpavimas ir nyksta refleksai. Širdutės veikla pradeda lėtėti vėliausiai ir tai prognostiniu požiūriu pavojingas požymis. Tėvai vaikelių, kurie tuoj po gimimo buvo gaivinti ir vertinti mažais Apgar skalės balais, medikų klausinėja: o kas toliau? Dažniausiai išgirsta atsakymą, jog tik gerokai vėliau paaiškės, kiek deguonies badas pakenkė jų mažyliui. Kaupiantis vis daugiau duomenų apie „pridusimus“ , t. y. mažus Apgar balus, paaiškėjo, kad jie visiškai neatspindi tolesnių vaiko raidos galimybių.