Pridusimas ir žali vandenys

Dažnai tėveliams tenka išgirsti, kad jų mažylis gimė iš žalių vaisiaus vandenų. Ką tai reiškia? Taip gimsta apie 12 % naujagimių. Paprastai vaisius vystosi skaidriuose vandenyse, tačiau kai dėl kažkokių priežasčių jau motinos įsčiose vaikeliui pradeda trūkti deguonies, pažaliuoja vaisiaus vandenys. Dėl deguonies bado mažojo žmogelio kraujotaka persitvarko taip, kad būtų apsaugoti svarbiausi organai – galvos smegenys ir širdis. Tai du jautriausi deguonies trūkumui ir tuo pačiu - patys svariausi mūsų organai. Beveik visai netenka maitinimo oda, inkstai, žarnynas. Žarnyne tuo metu jau būna susiformavusios pirmosios mažylio išmatos – mekonijus, kuris dėl nusilupusio žarnyno epitelio yra žalios spalvos. Kai žarnyne susilpnėja kraujotaka, atsiranda spazminiai žarnyno susitraukimai ir dar motinos įsčiose mažylis pradeda tuštintis. Šios išmatos ir nudažo vaisiaus vandenis žalia spalva. Medikams tai ženklas, jog mažyliui jau trūksta deguonies ir jam geriausia būtų gimti kuo greičiau, kad deguonies badas nepažeistų širdelės ir galvos smegenų. Deja, visiškai nėra žinomos mažylio galimybės, kaip ilgai jis gali ištverti hipoksiją. Vieni gimsta iš žalių vaisiaus vandenų, įvertinami gerais Apgar balais, o vėliau jų būklė pradeda blogėti, išryškėja cerebrinis paralyžius, o kitas, žiūrėk, gimė iš žalių vaisiaus vandenų, gaivintas ir nieko, auga kaip uoga.

Kartais deguonies bado sunkumo laipsnį padeda įvertinti ištirtas arterinis kraujas iš virkštelės. Tik užgimus vaikučiui, iš dar pulsuojančios virkštelės paimama kraujo ištirti šarmų-rūgščių balansą. Toliau didėjant deguonies badui, pradeda keistis kraujo terpė, kuri, nors smegenys ir aprūpinamos krauju, tačiau jas jau gali pažeisti. Po gimimo dėl hipoksijos išryškėjusi smegenų edema (smegenų pabrinkimas) – taip pat labai grėsmingas požymis.