Kasdienio gyvenimo įpročiai kinta labai lėtai, todėl sergamumas ir mirčių skaičius nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje išlieka nepakitęs. Naujaisiais duomenis, šios ligos yra pagrindinė mirties priežastis: lietuvių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro 58 proc. Daugiau nei trečdalį visų mirčių sukelia miokardo infarktas, kitaip vadinamas širdies smūgiu.
 
Lietuvių širdies sveikatos būklei didžiausios įtakos turi mityba, antsvoris, fizinio aktyvumo trūkumas, žalingi įpročiai ir informacijos apie pavojingiausių ligų požymius stoka. Nors apie šių ligų grėsmę girdime nuolat, rūpintis prevencija, reguliariai tikrintis neskubame ir atpažinti organizmo skleidžiamų pavojaus signalų nemokame.
 
90 proc. – visų receptinių vaistų
 
90 proc. visų nuperkamų receptinių vaistų yra skirti širdies ir kraujotakos ligų gydymui: tai bene pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojams tenka eiti į vaistinę. Deja, dauguma gyventojų linkę įsivaizduoti, jog šios ligos jiems negresia, o jaunesni apskritai mano, kad tai tik senjorų problema, todėl prevencija nesirūpina.
 
Tačiau vaistininkė Audronė Levickienė primena, jog vis dažniau be vaistų neapsieina jauni, net 40 metų nesulaukę, žmonės. Kardiovaskulinėmis ligomis retai susergama staiga ar dėl vienos priežasties – dauguma jų nepastebėtos vystosi metų metus.
 
„Iki šiol gajus įsitikinimas, kad auštas kraujospūdis nėra liga, tačiau tai jau rimtas gresiančių sveikatos problemų signalas. Vis dėlto 2016 metais kraujospūdžio matuoklių, nereceptinių vaistų bei preparatų širdies stiprinimui pardavimai išaugo labiausiai. Todėl galima viltis, kad gyventojų sąmoningumas pamažu auga ir jie vis dažniau mokosi įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus“, – pastebi specialistė.