Esant normaliam atmosferos slėgiui, mus „spaudžia“ 10500 kg oro našta. Tačiau kartais netgi visai nedideli atmosferos slėgio svyravimai ženkliai pablogina savijautą. Kas į šiuos pokyčius reaguoja labiausiai ir kaip sau padėti?
 
Faktai:
 

• Į oro permainas jautriai reaguoja 50% moterų ir 30% vyrų.
• Ypač pavojingi staigūs temperatūrų svyravimai (tiek atšalimas, tiek atšilimas), tačiau paprastai žmonės daug labiau reaguoja ne į temperatūrą, o į atmosferos slėgio pokyčius.
• Savijauta dažniau pablogėja sumažėjus oro slėgiui – sumažėja darbingumas, tampa sunkiau susikoncentruoti.
• Nustatyta, kad esant žemam oro slėgiui nelaimingų atsitikimų keliuose skaičius išauga 15-20%.

 
Gyvieji barometrai, arba kas geriausiai jaučia orų permainas:
 

• Sergantieji lėtiniu bronchitu ir lėtine obstrukcine plaučių liga;
• Tie, kurių arterinis kraujospūdis per aukštas arba per žemas (besiskundžiantys hipertonija, hipotonija), taip pat alergiški žmonės;
• Žmonės, sergantys nervų sistemos ligomis;
• Intensyviai dirbantys žmonės;
• Žmonės, sergantys širdies, galvos smegenų ir apatinių galūnių kraujagyslių ateroskleroze, reumatinėmis ligomis ir osteochondroze.

 
Žemas atmosferos slėgis
 
Kas reaguoja jautriausiai:
 

• Sergantieji kvėpavimo organų ligomis;
• Hipotonikai ir širdininkai.

 
Poveikis sveikatai:
 

• Sumažėja arterinis kraujospūdis;
• Sulėtėja kraujo cirkuliacija;
• Atsiranda bendras silpnumas;
• Darosi sunkiau įkvėpti;
• Atsiranda dusulys;
• Gali prasidėti migrena;
• Dėl sumažėjusio deguonies kiekio atmosferoje žmogui ima trūkti oro;
• Dėl hipoksijos padaugėja eritrocitų, kraujo cirkuliacija sulėtėja, dėl ko gali atsirasti trombų, padidėti infarkto, insulto, apatinių galūnių trombozės rizika;
• Galva sunki, svaigsta;
• Gali labiau pūsti pilvą;
• Sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, širdis ima tankiau plakti;
• Atsiranda patinimų;
• Gali varginti sąnarių skausmai;
• Kojos atrodo sunkios;
• Galūnės aptirpsta.

 
Kaip sau padėti:
 

• Padidinti kraujospūdį iki įprasto galima vartojant gydytojo išrašytus vaistus;
• Rytais prauskitės po kontrastiniu dušu;
• Po pusryčių išgerkite puodelį kavos – ji padės palaikyti tonusą;
• Vartokite echinacėjos, citrinžolių, ženšenio tinktūrą po 30 lašų 3 kartus per dieną (prieš valgį). Šios priemonės pasižymi tonizuojamosiomis savybėmis, gerina nervų sistemos veiklą;
• Per dieną gerkite žaliąją arbatą su medumi;
• Darykite kvėpavimo pratimus;
• Stenkitės daugiau laiko praleisti lauke;
• Eikite anksčiau miegoti.

 
Aukštas atmosferos slėgis
 
Kas reaguoja jautriausiai:
 

• Sergantieji bronchine astma;
• Sergantys alergijomis;
• Žmonės, kurių arterinis kraujospūdis per didelis.

 
Poveikis sveikatai:
 

• Ima skaudėti galvą;
• Padidėja kraujagyslių tonusas, prasideda spazmai;
• Gali varginti galvos svaigimas, pykinimas;
• Ima skaudėti širdį;
• Sutrinka regėjimas (prieš akis ima skraidyti „muselės“);
• Jaučiami bendri negalavimai;
• Krenta darbingumas;
• Susilpnėja imunitetas, organizmui sunkiau kovoti su infekcijomis (dėl padidėjusio atmosferos slėgio kraujyje sumažėja leukocitų kiekis).

 
Kaip sau padėti?
 

• Neatsisakykite rytinės mankštos, tačiau ją palengvinkite, supaprastinkite;
• Palįskite po kontrastiniu dušu;
• Pusryčiams valgykite daugiau kalio turinčių produktų (varškės, bananų, razinų, džiovintų abrikosų). Šis elementas šiek tiek varo šlapimą ir mažina kraujospūdį;
• Dieną stenkitės nepersivalgyti;
• Druskos stenkitės suvartoti kaip galima mažiau;
• Galima vartoti valerijonų, gudobelių arba sukatžolių tinktūrą (po 10 lašų 3-4 kartus per dieną);
• Pasidarykite garstyčių vonelę kojoms;
• Tausokite savo jėgas. Darbus, reikalaujančius didelių energijos sąnaudų, atidėkite vėlesniam laikui;
• Dieną, kai jaučiatės blogai, nepradėkite svarbių reikalų;
• Daugiau ilsėkitės, pasistenkite atsigulti miegoti anksčiau, negu paprastai.

 
Būkite sveiki!