Ar žinojote, kad...
 

• Vieną ir tą patį kvapą mes suvokiame skirtingai. Kitaip tariant – mūsų draugai ir mes užuodžiame ne tą patį. Tai nulemia genetika. Kad galėtume kažką užuosti, tai turi būti užprogramuota genetiškai.
• Drambliai gali užuosti vandenį už 19 km.
• Ant šunų letenų yra bakterijų, dėl kurių jos kvepia kaip kukurūzų traškučiai.
• Šviežiai nupjautos žolės aromatas – tai augalo „kančia“. Gamtoje, kuomet augalą puola kokie nors kenkėjai, jis išskiria cheminius junginius, kurie turėtų pritraukti plėšrūną ir suėsti „skriaudikus“.
• Mokslininkai padarė išvadą, kad kūno kvapas gali padėti surasti antrąją pusę. Mus paprastai traukia žmonės, kurių kvapas skiriasi nuo mūsiškio.
• Apelsinams ir citrinoms aromatą suteikiantys cheminiai junginiai yra tie patys (juos galima laikyti „veidrodiniais atspindžiais“), tačiau mūsų nosys tokios jautrios, kad juos atskiria.
• Nekastruotų kiaulių mėsa turi itin nemalonų kvapą (dėl šios priežasties kadruojama apie 95% kiaulių).
• Tikriausiai pastebėjote, kad slogos metu iš pradžių būna užgulta viena šnervė, po to – kita. Sveikas žmogus taip pat kvėpuoja tai viena, tai kita – jei kvėpavimas neapsunkintas, jis to tiesiog nepastebi.
• Jei nakčiai avalynėje paliksite kelis sausus arbatos pakelius, jie sugers nemalonius kvapus.
• Rytų Azijos šalių gyventojai turi mažiau prakaito liaukų, negu europiečiai ar amerikiečiai, todėl jie prakaituoja mažiau, o jų prakaito kvapas ne toks stiprus.
• Paleontologai nustatė, kad mūsų galvos smegenų dalis, atsakinga už klausą ir uoslę, „susiraukšlėjo“ maždaug tada, kai žmonės prisijaukino šunis.