Nesvarbu, ar mėgstate sūrį, ar negalite jo pakęsti. Šie faktai netgi į paprasčiausią sumuštinį su šiuo produktu privers pažvelgti kitaip.

Pagaminti 1 kg sūrio reikia maždaug 10 kg karvių arba ožkų pieno. Tiesa, jis gali būti gaminamas ir kitaip – iš sojų, žirnių, veršiukų arba kiaulių kepenų, grietinės ir netgi cukraus su ledu.

Sūrio pėdsakų rasta pirmosios dinastijos laikų (maždaug apie 3000–2800 m. pr. Kr.) Egipto piramidėse. Apie tai, kaip buvo gaminamas šis produktas, pasakojama ir Homero „Odisėjoje“. Sūris buvo svarbi senovės romėnų ir graikų prekė.

Olandai pirmieji pasuko pramoniniu keliu ir XIV amžiuje ėmė gaminti labai daug kieto sūrio. Šis produktas neprarado paklausos ir mūsų dienomis.

Kai kuriose Kaukazo tautose stipraus kvapo sūris laikomas afrodiziaku, todėl jo visada būna ant vestuvinio stalo.

Didžiojoje Britanijoje Glosterio mieste kasmet vyksta įdomios varžybos – sūrio gaudynės. Sūris paleidžiamas riedėti nuo stataus kalno, o minia drąsuolių leidžiasi pavymui.

Čedaro sūris dažomas anatų sėklomis jau daugiau kaip 200 metų. Taip pat vietoje dažiklių naudojamos morkų sultys ir medetkų žiedlapiai.

Britanijos karalienė Viktorija (1837–1901) vestuvių proga gavo didelę dovaną – daugybę Čedaro sūrio (iš viso – kiek daugiau nei 500 kg).

Anot legendos, pasitraukęs į dykumą Zaratustra daugiau kaip 20 metų mito beveik vienu sūriu.

Sūrio gamybos metu bakterijos išskiria dujas. Susidariusių burbulų vietoje lieka skylės, kurias specialistai vadina „akimis“.