Jei esate labai nedidelio ūgio arba atvirkščiai – per daug aukšti, tikriausiai ne kartą esate girdėję ne visuomet maloniai skambančių pravardžių, pavyzdžiui “nykštukas” arba “žirafa”. O ar kada nors susimąstėte, kad nuo ūgio priklauso net jūsų sveikata?
Sparčiausias augimas – pirmaisiais gyvenimo metais. Atrodo, kad mažieji auga labai sparčiai: vos nuperkate vienus drabužėlius, po mėnesio jau reikia didesnių. Šį faktą žino visi tėveliai. Tačiau kaip tiksliai vyksta augimo procesas? Greičiausiai žmonės auga vaikystėje. Pirmaisiais gyvenimo metais paaugame maždaug 25 centimetrus. Vėliau tempai lėtėja.
Ūgis nuolatos kinta. Kaip dienos bėgyje kinta kūno svoris, taip kinta ir žmogaus ūgis. Aukščiausias žmogus būna prabudęs, o dienos bėgyje gali sutrumpėti visu centimetru. Taip nutinka dėl to, kad stuburo diskeliai būdami vertikalioje padėtyje susispaudžia. Miego metu slėgis diskeliams mažėja, todėl jie vėl prasiplečia.
Ūgį lemia ne tik genai. Maždaug 60-80 procentų augimo yra nulemta genetiškai, o štai likusi dalis priklauso nuo aplinkos veiksnių, ypatingai mitybos.
Didelis ūgis didina vėžio tikimybę. Viename onkologijos žurnale skelbto tyrimo rezultatai tvirtina, kad kuo aukštesnis žmogus, tuo didesnė rizika susirgti vėžiu. Medikai išnagrinėjo milijono britų, kurių ūgis buvo nuo 155 cm iki 173 cm ir aukštesnių, medicinines istorijas. Paaiškėjo, kad aukščiausioms moterims tikimybė susirgti vėžiu yra 37 procentais didesnė. Gali būti, kad aukštų žmonių organizme yra daugiau ląstelių, skatinančių auglių augimą. Panašios išvados taikomos ir aukštiems vyrams.
Aukšti žmonės rečiau serga širdies ligomis. Pasirodo, kad suaugusieji, nesiekiantys 160 cm, dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai (31)