Ilzenbergo dvare nuo šio rudens ir visus kitus metus bus bandoma išnarplioti painias ir net mistines meilės istorijas. Pasakojama, kad prie dvaro besiglaudžiančio Ilgio ežero Meilės saloje per pastaruosius 3 metus į pirmąjį pasimatymą atėjo arba susituokė per 100 porų. Meilės aura dvare tvyro nuo senovės: menama, jog kadaise latviai pas lietuvius atjodavo visa kaimene papuoštų žirgų ir karietomis išsiveždavo gražiausias baltakases.

Dvaro istorija liudija, kad čia būdavo daug netikėtų dalykų. Štai nuo XX a. pradžios dvaras priklausė Eugenijui Dimšai, kuris čia buvo įsikūręs su dešimčia metų jaunesne rumunaite Livija Majoresku: pora susipažino viename Vokietijos dvarų ir 1892 m. liepos 15 d. susituokė Berlyne.

E. Dimša baigė studijas Kelių ir komunikacijos aukštojoje mokykloje Peterburge, mokėjo lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbas. Aštuoniolika metų po mokslų baigimo statė uostus Novorosijske ir Kaukaze; tiesė kalnų geležinkelio atkarpą nuo Kutaisi iki Tkvibuli.

Nuotaka L. Dimšienė (Majoresku) taip pat buvo labai išsilavinusi: pasak Ilzenbergo dvare tarpukariu dirbusios virėjos, „Livija dainavo Rumunijos karalienei“, „nepaprastai gražiai grojo pianinu“, „mokėjo rusų, lenkų, prancūzų, anglų, vokiečių kalbas, o lietuviškai – silpnai“. Pasak rumunų istoriko Vasile Docea, 24 metų L. Majoresku šiuos gebėjimus išsiugdė dirbdama kambarine karalienės Elžbietos dvare.
 

Naujos skulptūros „Lelijos“
 

Neeilinis buvo ir jaunosios L. Dimšienės tėvas. Titas Liviju Majoresku (1840 1917 m.) buvo garsus mokslininkas, teisininkas, literatūros kritikas, eseistas, filosofas bei politikas. XIX a. jis įsteigė įtakingiausią intelektualinę ir politinę organizaciją Rumunijoje „Junimea“. Jo vardu pavadintas vienas Bukarešto universitetų.

Kaip pažymi rumunų istorikas C. Popescu-Cadem, E. Dimša ir jo uošvis T. Majoresku 1893 metų rugpjūtį susitiko Vienoje. T. Majoresku buvo labai sužavėtas E. Dimšos fizinio grožio ir intelekto. T. Majoresku Ilzenbergo dvare lankėsi 1901 m. ir išsaugojo labai šiltus prisiminimus apie šią vietovę. Iki pat tėvo mirties L. Dimšienė palaikė su juo glaudžius ryšius.

Pirmojo Pasaulinio karo metais E. Dimša su L. Dimšiene ir dviem dukromis gyveno Peterburge. Tačiau 1917 m. vasario mėn. karo nualintoje Rusijoje įvyko revoliucija, buvo panaikinta patvaldystė, prasidėjo suirutė. Iš Peterburgo Dimšai išvyko į Švediją, norėdami išgydyti Eugenijų nuo vėžio. Čia jam buvo atlikta onkologinė operacija. Deja, tai nepadėjo – 1918 m. lapkričio 11 d. E. Dimša mirė. Nesant galimybei sugrįžti į Peterburgą, L. Dimšienė vargais negalais išrūpino leidimą E. Dimšos palaikų kremacijai ir gavo leidimą išvykti į Vokietiją.
 

Pianistė Alexandra Vaduva ir V.Barakauskas
 

Pirmasis renginys, praskleidęs istorinę uždangą – rumunų atlikėjos, garsios pianistės, Alexandra Vaduva koncertas Ilzenbergo dvaro rūmuose, įvykęs rugsėjo 29 d. Renginį organizavo Rumunijos ambasada Lietuvoje, Rokiškio savivaldybė ir Ilzenbergo dvaras. Reportažas apie renginį buvo parodytas per Rumunijos nacionalinę televiziją.
 

JE ambasadoriaus Dan Adrian Balanescu šeima, A. Vaduva ir R. ir V. Barakauskai
 

Mistikos netrūksta ir naujai statomame skulptūrų parke, konkūrų varžybose, pasitinkant šv. Kalėdas ar švenčiant Velykas. Jau kitų metų vidurvasarį su kaimynais latviais planuojama kartu švęsti Jonines/ Jāņi arba Līgo. Paralelės su Latvija – taip pat neatsitiktinės: Ilzenbergo dvaras stovi tiesiai ant Lietuvos Latvijos sienos.

Kaip nebūtų keista, šimtametė mistika vilioja ir Z ar Y kartą. Po valstybės saugomais ąžuolais galiūnais susituokė ir būti ištikimais vienas kitam vien šiemet pasižadėjo apie 50 porų, nuotraukose drauge įsiamžino virš 12 tūkst. Ilzenbergo dvaro parko lankytojų. Bene trečdalis jų – braliukai latviai.