Tarp pacientų, apsilankiusių pas gydytoją imunologą, asmenų su pakartotiniais imunodeficitais – dauguma. Tai būklė, kai nesant jokiam genetiniam defektui, anksčiau sėkmingai veikusi imuninė sistema staiga nebesugeba susidoroti su infekcijomis. To priežastimi gali būti patys įvairiausi faktoriai ir būsenos.

Pakartotinio imunodeficito išsivystymo rizikos faktoriai:

• Anksčiau persirgtas sepsis, tuberkuliozė;
• Piktybiniai augliai, tame tarpe leukozė;
• Komplikacijos     po kraujo perpylimo;
• Ilgalaikiai mitybos sutrikimai,
• Cukrinis diabetas;
• Organo ar jo dalies pašalinimas, pvz. blužnies ar žarnyno;
• Ilgalaikis kenksmingas radiacijos ar cheminio faktoriaus poveikis.

Kartais pakartotinio imunodeficito priežasties nustatyti tiesiog neįmanoma.

Pakartotinio imunodeficito požymiai:

1) Dažnos peršalimo ligos (ūmūs respiratoriniai virusiniai susirgimai virš 4 kartų per metus suaugusiems ir virš 6 kartų vaikams);
2) Herpis, recidyvuojantis dažniau kaip 5 kartus per metus;
3) Otitai, sinusitai dažniau kaip 2-4 paūmėjimai metų bėgyje suaugusiems ir 6-8 vaikams;
4) Daugiau dviejų pneumonijų metų bėgyje;
5) Sunkūs odos ir vidaus organų supūliavimo atvejai, grybeliniai susirgimai;
6) Infekcinio uždegiminio susirgimo eigos ypatumai: užsitęsęs, chroninis, dažnai recidyvuojantis, trumpi tarpai tarp paūmėjimų, polinkis komplikacijoms;
7) Organizmo reakcijos į tinkamai parinktą gydymą nebuvimas.

Reikėtų atsiminti, kad imunodeficito diagnozė apima visas priežastis, galėjusias įtakoti infekcijos išsivystymą ir dažną pasikartojimą. Tos priežastys gali būti tiek išorinės, tiek vidinės.

Išorinės priežastys – tai visi aplinkos faktoriai, kurie sugriauna imuninės sistemos darbą. Pavyzdžiui, imunodeficitas gali išsivystyti žmonėms, dirbantiems kenksmingose sąlygose (chemijos pramonė, radiacinio spinduliavimo zona, sunkieji metalai, nuolatinis stresas ir kt.), ilgai vartojant kai kuriuos vaistus, narkotikus ir net perėjus prie griežtos dietos.