Nuostatą „Aš per jaunas insultui“ reikėtų pamiršti – kasmet pasaulyje insultą patiria apie 2 milijonai darbingo, 18–50 m. amžiaus žmonių ir šis skaičius nuolat didėja. Pasak gydytojų, dėl šios nerimą keliančios statistikos reikėtų kaltinti įtemptą ir nepavyzdingą gyvenimo būdą. Be to, neretai žmonės pasirenka moksliškai neįrodytas ar net organizmui žalingas prevencines priemones. 

„Manoma, kad jauno amžiaus insulto dažnėjimą lemia keletas veiksnių, – sako gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras profesorius Dalius Jatužis. – Pirmiausia, diagnostika yra ženkliai pagerėjusi – nuolat atsiranda jautresnių tyrimų, vyksta moksliniai tyrimai jauno insulto srityje, didėja visuomenės budrumas klinikiniams insulto požymiams, tad ir atvejų nustatoma dažniau. Tačiau didelę įtaką daro ir tarp visuomenės augantys insulto rizikos veiksniai, tokie kaip padidėjęs kraujo spaudimas, nutukimas, dislipidemija, cukrinis diabetas, narkotinių medžiagų vartojimas. Didelę įtaką daro stresas, patiriama įtampa ir persidirbimas.“ 

Stanfordo neuromokslų sveikatos centro duomenimis, tarp vyresnių ir jaunesnių žmonių grupių skiriasi insultą sukeliantys veiksniai. Vyresnio amžiaus žmonėms insultą dažniausiai sukelia aterosklerozė, tačiau jaunesniems – tokie rizikos veiksniai kaip diabetas, aukštas kraujospūdis, rūkymas. Ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas gali būti nulemtas ir infekcinių ar uždegiminių ligų, vaistų, neretai jauną insultą lemia genetika. Vis dėlto apie 25–35 proc. tikrųjų jauno insulto priežasčių tiksliai nustatyti nėra įmanoma. 

Pasak profesoriaus, nors insultas ištinka staiga, rizikos veiksniai įspėja, kad į savo sveikatą reikėtų atkreipti daugiau dėmesio. Tai reiškia, kad diabetu sergantis, rūkantis ir nuolatinę nervinę įtampą patiriantis žmogus nebūtinai patirs insultą, tačiau jam ligos tikimybė ženkliai padidėja. Kartais insultas apie save perspėja – kai kuriems žmonėms prieš insultą gali būti praeinančių smegenų išemijos priepuolių – trumpalaikių insultui būdingų simptomų, dažniausiai praeinančių greičiau nei per valandą. Taip nutikus, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, kuris paskirs reikiamą gydymą. 

Vis dėlto ne visos žmonių naudojamos priemonės padeda apsisaugoti nuo insulto. Gydytojas vardija lietuvių naudojamas, tačiau neveiksmingas priemones: tai – įvairūs „kraujagysles plečiantys“ vaistai, profilaktiniais sumetimais atliekamos lašinės infuzijos, maisto papildai ar organizmo valymai. Nors šios priemonės nekenkia, tačiau jų veiksmingumas nėra įrodytas mediciniškai, todėl pasikliauti vien jomis negalima. Kiek kitaip yra su raudonuoju vynu, kuris nevalo kraujagyslių, kaip klaidingai manoma, tačiau iš tiesų, kaip bet kokios rūšies alkoholis, yra susijęs su insulto rizikos padidėjimu. 

Su didesne insulto rizika neabejotinai siejamas ir pernelyg didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, kuris skatina plokštelių susiformavimą galvos smegenis maitinančiose kraujagyslėse, mažina jų elastingumą ir didina trombozės riziką. Cholesteroliui mažinti, taip pat arterijų endotelio funkcijai ir elastingumui gerinti, slopinti uždegiminiams procesams kraujagyslės sienelėje gydytojai skiria vaistus – statinus. Jie, kaip moksliškai įrodyta veiksminga priemonė, yra beveik visuomet skiriami antrinei insulto profilaktikai ir atlieka esminį vaidmenį gydant pacientus, kuriems nustatyti vidutinio ir didelio laipsnio smegenų kraujagyslių susiaurėjimai, galintys sukelti insultą. 

Gydytojai pataria nepamiršti profilaktinių kraujo ir kitų privalomų tyrimų, sveikos mitybos ir gyvensenos bei vaistų, jei juos išrašė gydytojas. Visiškai apsisaugoti nuo insulto nėra įmanoma, tačiau ženkliai sumažinti jo riziką gali ir privalo kiekvienas.