Daugelis žmonių mano, kad gyvenimo trukmę daugiausia lemia genetika. Tačiau genai yra mažiau įtakingi nei manyta iki šiol. Pasirodo, aplinkos veiksniai, tokie kaip: tinkamai parinkta dieta ir gyvenimo būdas, stipriai padidina tikimybę sulaukti gražios ir sveikos senatvės. Žemiau pateikiami 13 įpročių, susijusių su ilgu gyvenimu: 

1. Nepersivalgykite. Pastaruoju metu mokslininkai, tyrinėjantys žmogaus gyvenimo trukmę, ypač susidomėjo ryšiu tarp suvartojamų kalorijų kiekio ir ilgaamžiškumo. Atlikti tyrimai su gyvūnais parodė, jog bent 10 proc. sumažintas įprastinių suvartojamų kalorijų kiekis gali maksimaliai prailginti gyvenimo trukmę. Negana to, kalorijų ribojimas gali padėti sumažinti per didelį kūno svorį ir perteklinius pilvo riebalus, kurie yra susiję su prasta sveikata ir trumpesne gyvenimo trukme. Visgi šį metodą rekomenduojama taikyti su pertraukomis ir būtinai pasitarus su gydytoju bei dietologu. Ilgalaikis kalorijų ribojimas gali sukelti neigiamų šalutinių poveikių, pvz.: nenormaliai padidėjusį alkį, žemą kūno temperatūrą ir sumažėjusį lytinį potraukį. 

2. Valgykite daugiau riešutų. Juose gausu baltymų, skaidulų, antioksidantų ir naudingų augalų junginių. Be to, jie yra puikus vitaminų – B6 ir E, bei mineralų, tokių kaip: varis, magnis, kalis, folatai, niacinas, šaltinis. Šių medžiagų derinys gali palengvinti žmogaus būklę sergant širdies ligomis, sumažinti aukštą kraujospūdį, padeda lengviau gyti uždegimams, palengvina savijautą sergant diabetu bei sutvarko metabolinio sindromo nemalonius simptomus. Buvo netgi atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad žmonėms, kurie vartoja mažiausiai 3 riešutų porcijas per savaitę, priešlaikinės mirties rizika yra 39 proc. mažesnė. 

3. Išbandykite ciberžolę. Kuriant kovos su senėjimu strategijas, ciberžolė yra puikus pasirinkimas. Taip yra todėl, kad šiame prieskonyje yra stiprus bioaktyvus junginys, vadinamas kurkuminu. Manoma, kad dėl savo antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių kurkuminas padeda palaikyti tvarkingas smegenų, širdies ir plaučių funkcijas, taip pat apsaugo nuo vėžio ir su amžiumi susijusių ligų. 

4. Įtraukite į savo mitybos racioną daug sveiko augalinio maisto. Vartojant įvairius augalinius maisto produktus, tokius kaip: vaisiai, daržovės, riešutai, sėklos, sveiki grūdai ir pupelės, gali sumažėti rizika susirgti lėtinėmis ligomis ir padidėti gyvenimo trukmė. Atlikti tyrimai parodė, jog toks dietos pasirinkimas – kuomet valgoma kuo daugiau augalinio maisto, padeda ne tik išvengti priešlaikinės mirties, bet sumažina rizika susirgti vėžiu, metaboliniu sindromu, širdies ligomis, depresija ir apsaugo nuo smegenų veiklos pablogėjimo senyvame amžiuje. 

5. Būkite fiziškai aktyvūs. 15 minučių mankštos per dieną jums padės ne tik žvaliai jaustis, bet ir užtikrins maždaug net 3 papildomus gyvenimo metus. Be to, kaip nustatė mokslininkai, jau vien nuo lengvo, keliolikos minučių kasdieninio sporto priešlaikinės mirties rizika gali sumažėti 4 proc. Negana to, žmonėms, kurie sportuoja apie 150 minučių per savaitę, tikimybė patirti priešlaikinę mirtį sumažėja net 28 proc. 

6. Nerūkykite. Rūkymas yra glaudžiai susijęs ir su plaučių ligomis, ir su ankstyva mirtimi. Apskritai, rūkantys žmonės gali prarasti iki 10 gyvenimo metų. Beje, nevengiantys užtraukti dūmo, rizikuoja net 3 kartus dažniau patirti priešlaikinę mirtį nei tie, kurie niekada nerūko. Geros naujienos rūkantiems yra tos, kad atsisakę šio nesveiko gyvenimo būdo iki 35 metų, jie dar turi teoriškai prailginti savo gyvenimą iki 8,5 metų, o metę rūkyti 60-ies, gali susigrąžinti dar maždaug 3,7 metų. Visgi reikia atsižvelgti ir į faktą, kiek daug ir dažnai žmogus rūkydavo – gali būti, jog jis jau padarė nemažai žalos savo organizmui, ypač plaučiams. 

7. Saikingai vartokite alkoholį arba jo atsisakykite išvis. Alkoholio vartojimas susijęs su kepenų, širdies ir kasos ligomis, taip pat su padidėjusia ankstyvos mirties rizika. Kuo daugiau jo vartojama – tuo labiau žmogus pakenkia savo sveikatai. 

8. Pirmenybę teikite savo laimei. Kuomet jaučiamės laimingi, ilgėja mūsų gyvenimo trukmė. Nustatyta, kad per 5 metų laikotarpį džiaugsmingo žmogaus tikimybė patirti ankstyvą mirtį sumažėja 3,7 proc. Įvairūs tyrimai parodė, jog kai kurie itin laimingi asmenys gali gyventi net iki 18 proc. ilgiau nei niurzgos. 

9. Venkite lėtinio streso ir nerimo. Nerimas ir stresas gali žymiai sutrumpinti gyvenimo trukmę. Moterys, kenčiančios nuo streso ar nerimo, miršta nuo širdies ligų, insulto ar plaučių vėžio net du kartus dažniau nei tos, kurios moka nusiraminti. Nerimastingų ar stresą patiriančių vyrų priešlaikinės mirties rizika yra net iki trijų kartų didesnė, palyginti su jų ramesniais bendralyčiais. Jei jaučiate stresą, juokas ir optimizmas gali būti du pagrindiniai pagalbiniai ramsčiai, siekiant kuo greičiau atsitiesti. Beje, pesimistiniai asmenys turi 42 proc. didesnę ankstyvos mirties riziką nei optimistiškesni žmonės. 

10. Puoselėkite savo socialinį ratą. Tyrėjai teigia, kad sveikų socialinių tinklų palaikymas gali padėti jums gyventi iki 50 proc. ilgiau. Bendravimais su jums maloniais ir įdomiais žmonėmis padeda išlaikyti sveikas širdies, smegenų, hormonų ir imuninės sistemos funkcijas, sumažina tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis. 

11. Būkite sąmoningesni. Sąmoningumas reiškia asmens sugebėjimą būti disciplinuotam, organizuotam, efektyviam ir orientuotam į tikslą. Buvo atliktas stebėjimas, kuriame dalyvavo 1500 berniukų ir mergaičių, vėliau jau sulaukusių senatvės. Vaikai, kurie buvo laikomi atkakliais, organizuotais ir drausmingais, gyveno 11 proc. ilgiau nei išsiblaškėliai ir tinginiai. Disciplinuoti žmonės neretai turi gerą kraujospūdį, patiria mažiau psichinių sutrikimų, saugo savo sveikatą, geba savimi pasirūpinti. 

12. Gerkite žalią arbatą. Žaliojoje arbatoje esantys polifenoliai ir katechinai gali sumažinti riziką susirgti vėžio, diabeto ir širdies ligomis. Šios arbatos gėrėjams yra net 20–30 proc. mažesnė tikimybė patirti ankstyvą mirtį, palyginti su kitais žmonėmis. 

13. Susikurkite tvarkingą miego režimą. Miegas yra labai svarbi rutinos dalis, norint sureguliuoti ląstelių funkcijas ir padėti kūnui pasveikti. Beje, nustatyta, kad ilgaamžiškumas susijęs su įprastais miego įpročiais, pavyzdžiui, einant miegoti ir prabudus kiekvieną dieną maždaug tuo pačiu laiku. Miego trukmė taip pat reikšmingas veiksnys: žmogui gali būti kenksminga, kuomet miegama ir per mažai, ir per daug. Pavyzdžiui, miegojimas mažiau nei 5–7 valandas per naktį lemia 12 proc. didesnę ankstyvos mirties riziką, o miegojimas daugiau nei 8–9 valandas per naktį, sutrumpina gyvenimo trukmę net iki 38 proc. Per mažai miego taip pat gali skatinti įvairių uždegimų vystymąsi ir padidinti diabeto, širdies ligų ir nutukimo riziką. Kita vertus, per ilgas miegas gali būti susijęs su depresija, mažu fiziniu aktyvumu ir kitais sveikatos sutrikimais, kurie gali neigiamai paveikti jūsų gyvenimo trukmę, todėl itin svarbu pasitikrinti sveikatą, jeigu nuolat norite miego.

Straipsnio autorė:  Laima Brazauskaitė.