Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 90–100 išsėtine skleroze susirgusių ligonių. Dažniausia tai – jauni, vos pradedą savarankišką gyvenimą žmonės.

Išsėtinės sklerozės stebėsenos sistemos duomenimis, dabar šalyje yra užregistruota apie 2000 šia liga sergančių žmonių. Tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos ir išsėtinės sklerozės koordinacinio centro vadovė gydytoja neurologė dr. Rasa Kizlaitienė teigia, kad šalyje turėtų būti tūkstančiu daugiau ligonių. Taip yra dėl to, kad užregistruoti dar ne visi ligoniai, nes dalis jų vis dar svarsto galimybę būti įtrauktiems į ilgalaikio stebėjimo programą, kita dalis jų nežino, kad serga, dar yra žmonių, kurie pas gydytojus neateina arba nesigydo.

„Yra ligonių, kurie svarsto, ar jiems gydytis, – jie negalvoja, kas bus po dešimties metų. Deja, kai tokie žmonės ateina pas mus nutarę, kad jiems vis dėlto reikia gydymo, kartais turime pripažinti, kad jau per vėlu“, – teigia dr. D. Mickevičienė. – Gerybinė išsėtinė sklerozė, kai po pirmojo paūmėjimo atkryčiai ilgai nebepasikartoja ir ilgą laiką nesivysto negalia, labai reta. Mokslininkai diskutuoja, ar iš viso būna tokia ligos forma, nes net ir tuomet, kai nėra paūmėjimų, tyrimai parodo, kad nervinis audinys nyksta.“

Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė direktorė Aldona Droseikienė pataria susigus kreiptis į šią sąjungą, nes organizacija yra padėjusi ne vienam žmogui, suteikdama jam psichologinę pagalbą, daug naudingų patarimų gali duoti ir labiau patyrę ligoniai.

„Žmonės bijo, kad apie jų ligą nesužinotų draugai, bendradarbiai ir darbdaviai. Dalis naujai susirgusių žmonių bando neigti ligą ir nenori matyti ta pačia liga sergančiųjų, įsivaizduodami ateitį tik pačiomis juodžiausiomis spalvomis. Mes galime padėti jiems  ir jų šeimos nariams kasdieniniame gyvenime  susidraugauti su liga, keisti gal būti tam tikrus žalingus įpročius ir siekti geresnės gyvenimo kokybės. Tačiau dabar žmonėms neretai didesnis autoritetas yra internetas, o ne gydytojas“, - teigia A. Droseikienė.