Dažnas pacientas medikų kabineto duris praveria tik tada, kai pradeda tirpti ne tik pirštai, bet ir dalis kūno, akyse mirguliuoja taip, kad darosi sunku matyti, o kojų ar rankų raumenys vis dažniau išduoda.. Diagnozuoti išsėtinę sklerozę – sudėtinga, todėl ją siekiama nustatyti vadovaujantis 2001 metais sukurtais „McDonalds kriterijais“: ligos istorija, neurologiniais tyrimais, magnetiniu rezonansu, nugaros smegenų skysčio ir kitais tyrimais.
 
Gydoma vaistais ir pokalbiais
 
Dažnas išsėtinės sklerozės gydymas prasideda nuo pokalbio. Tai, pasak neurologės L. Malcienės, labai svarbi gydymo dalis, nes sužinoję diagnozę žmonės labai išsigąstą. Į tris grupes skirstomų vaistų imamasi tik nuodugniai išnagrinėjus paciento savijautą.   
 
Vieną grupę vaistų medikai naudoja, kai pacientas patiria ligos paūmėjimą, atkrytį. Tuomet naudojami gliukokortikoidai, dar žinomi kaip hormoniniai preparatai. Jie sumažina ligos paūmėjimą, uždegimą tam tikrose smegenų srityse. Tačiau tai trumpalaikis gydymas, skirtas vienai iš ligos fazių.
Kita medikamentų grupė yra skirta tam, kad išsėtinė sklerozė neprogresuotų, nedažnėtų ligos atkryčiai. Šiam tikslui naudojamas imunomoduliuojantis gydymas. Gydymas turi dvi pakopas ir pirmos pakopos vaistų grupėje yra ne tik leidžiamų, bet ir geriamų, ligos eigą modifikuojančių vaistų.
 
„Šio tipo vaistų Lietuvoje yra tikrai daug. Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino išsėtines sklerozės gydymo metodikas: galima rinktis tarp leidžiamų ir geriamų preparatų, pirmos ar antros pakopos medikamentų. Vaistai yra įvairūs, jie skiriami pagal tai, kokia yra paciento būklė, kokios funkcijos pažeistos“, – pasakoja medikė.