Tačiau kovojant su liga ne mažiau už vaistus svarbus ir psichologinis aspektas: „Sergančiųjų gyvenimo kokybė neabejotinai priklauso nuo jų pačių ir juos supančių žmonių požiūrio. Pirmiausia padėti turi šeima, o tarp išsėtinės sklerozės pacientų labai aukštas skyrybų procentas, nes kita pusė nenori likusį gyvenimą nešti kito naštos. O ši, psichologinė, žala, deja, gali nubraukti ir vaistų atliko darbo vaisius“, - pabrėžė LISS atstovė.
 
Sergančiojo artimiesiems ji pataria daug su juo bendrauti, neleisti jam užsisklęsti, taip pat raginti jį toliau domėtis ankstesniais hobiais ar temomis. Galiausiai, būtina namuose pasirūpinti tinkama aplinka, kurioje maža nukritimo, susižeidimo rizika.
 
„Yra daugybė pozityvių pavyzdžių, kai teisingai į situaciją žvelgiantys žmonės iš tiesų ligai pasipriešina geriau. Vaistus gauti galima, pagalbą taip pat, o jei visi pozityviai nusiteikia, tai mažiau jaučiasi jos poveikis. Žinome, kad liga nėra išgydoma, bet ji nebėra mirtina, o kuo ilgiau žmogus vengia streso, mankštinasi, tuo geresnė išlieka gyvenimo kokybė“, - aiškina A. Droseikienė.
 
Ką reikia žinoti sergančiojo išsėtine skleroze artimiesiems?           
 
Artimam žmogui susirgus išsėtine skleroze, tai paveikia visą jo aplinką. Tačiau reikia atminti, kad draugai ir šeima yra puikus pagalbos bei paramos šaltinis. Tie, kurie rūpinasi sergančiaisiais šeimos nariais, atlieka svarbiausią vaidmenį gyvenant su nenuspėjama išsėtine skleroze.
 
Patarimai, kaip rūpintis sergančiuoju:
 

• Svarbu bendrauti. Būna, kad jaučiate, jog neturite apie ką kalbėti, tačiau bendraukite, komentuokite tai, kas vyksta aplinkoje, ar tai, ką šiandien sakė per radiją, rodė per televizorių. Kalbėjimas padeda žmonėms išlikti intelektualiais ir socialiais. Nereikia komentuoti žmogaus išvaizdos, judesių ar elgesio.
• Sudarykite sąlygas, kad namuose būtų kuo mažiau vietų, už kurių būtų galima užkliūti ar nukristi. Kritimai gali žlugdyti emociškai, žmogus pasijunta bejėgis ir išsigandęs. Namų aplinka turi būti pritaikyta sergančiojo poreikiams, bet ne priminanti apie jo negalią.
• Skatinkite savo artimąjį likti visuomeninėse grupėse ir nenustoti domėtis jiems svarbiomis temomis. Atraskite su sergančiuoju laisvalaikio praleidimo būdus, kuriais užsiimdamas, žmogus pamirš apie ligą.
• Skirkite laiko ir sau. Jums vis dar reikalingas laikas, skirtas jūsų pačių interesams ir tikslams.