Tačiau kovojant su liga ne mažiau už vaistus svarbus ir psichologinis aspektas: „Sergančiųjų gyvenimo kokybė neabejotinai priklauso nuo jų pačių ir juos supančių žmonių požiūrio. Pirmiausia padėti turi šeima, o tarp išsėtinės sklerozės pacientų labai aukštas skyrybų procentas, nes kita pusė nenori likusį gyvenimą nešti kito naštos. O ši, psichologinė, žala, deja, gali nubraukti ir vaistų atliko darbo vaisius“, - pabrėžė LISS atstovė.
Sergančiojo artimiesiems ji pataria daug su juo bendrauti, neleisti jam užsisklęsti, taip pat raginti jį toliau domėtis ankstesniais hobiais ar temomis. Galiausiai, būtina namuose pasirūpinti tinkama aplinka, kurioje maža nukritimo, susižeidimo rizika.
„Yra daugybė pozityvių pavyzdžių, kai teisingai į situaciją žvelgiantys žmonės iš tiesų ligai pasipriešina geriau. Vaistus gauti galima, pagalbą taip pat, o jei visi pozityviai nusiteikia, tai mažiau jaučiasi jos poveikis. Žinome, kad liga nėra išgydoma, bet ji nebėra mirtina, o kuo ilgiau žmogus vengia streso, mankštinasi, tuo geresnė išlieka gyvenimo kokybė“, - aiškina A. Droseikienė.
Ką reikia žinoti sergančiojo išsėtine skleroze artimiesiems?
Artimam žmogui susirgus išsėtine skleroze, tai paveikia visą jo aplinką. Tačiau reikia atminti, kad draugai ir šeima yra puikus pagalbos bei paramos šaltinis. Tie, kurie rūpinasi sergančiaisiais šeimos nariais, atlieka svarbiausią vaidmenį gyvenant su nenuspėjama išsėtine skleroze.
Patarimai, kaip rūpintis sergančiuoju:
Jei be perstojo rėktum 8 metus, 7 mėnesius ir 6 dienas, tai pagamintum pakankamai energijos užvirinti vandenį vienam kavos puodeliui
Kitas faktas
Komentarai