Kiekvieną valandą mažiausiai vieną žmogų Lietuvoje ištinka insultas. Specialistai teigia, jog nuo to, kaip greitai ligoniui bus suteikta pagalba, priklauso, ar jis išgyvens, o jei išgyvens, ar galės toliau išsiverti be aplinkinių pagalbos. Pasaulinę insulto dieną, kuri minima kasmet spalio 29-ąją, sveikos širdies ritmą mušant Afrikos būgnų šou TAM TAM LT, gydytojai mokė atpažinti pirmuosius insulto požymius – tuomet jį patiriančiam žmogui galėsime laiku iškviesti pagalbą. Akcijos metu praeiviams buvo matuojamas kraujospūdis. 

Serga aštuonerius metus 

Lietuvoje kiekvienais metais insultą patiria 10–12 tūkst. žmonių. Maždaug ketvirtadalis žmonių, kuriuos ištinka išeminis insultas, miršta per mėnesį, dar 25 proc. – per metus. Iš likusių gyvųjų apie 60 proc. lieka neįgalūs ir yra priklausomi nuo aplinkinių. Jiems išsivysto paralyžius, atminties, kalbos, regos sutrikimai. Neretai šie žmonės tampa valstybės išlaikytiniais. 

Daugelio tyrimų duomenimis, vos penktadalis darbingo amžiaus asmenų, persirgusių galvos smegenų insultu, grįžta į darbą, tačiau tam skiriamos milžiniškos lėšos, visų pirma intensyvus gydymas, po jo – reabilitacija. Ir vienu, ir kitu atveju su šiais ligoniais dirba ne vienas medikas, o jų komandos, kartais net 10 specialistų. 

„Kai artimą žmogų prie lovos prikausto insultas, artimuosius ištinka šokas, apima begalinės baimės, nevilties, nežinomybės ir bejėgiškumo jausmas. Gyvenimas akimirksniu apsiverčia aukštyn kojomis ne tik pačiam ligoniui, bet ir visai jo šeimai. Be galo skaudu dar vakar aktyvų ir gyvenimu besidžiaugiantį artimąjį matyti tokį bejėgį ir visiškai priklausomą nuo kitų. Koks bus tolimesnis ligonio gyvenimas, jo gyvenimo kokybė, didžiąja dalimi priklauso tiek nuo jo paties, tiek ir nuo jo artimųjų pastangų. Labai svarbu suvokti, kad susirgus gyvenimas, nors ir smarkiai pasikeičia, bet vis dėlto nesibaigia, kad reikia kuo greičiau prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir nuosekliai stengtis, kiek tai yra įmanoma, susigrąžintai tai, ką pasiglemžė klastinga liga. O tam reikalinga valia, tikėjimas ir kasdienis darbas, darbas ir dar kartą darbas, tuomet rezultatas gali net pranokti pačius drąsiausius lūkesčius“, – teigė Rasa Vaitkienė, Nepriklausomybės akto signatarės Kazimiros Prunskienės dukra. Profesorę insultas ištiko 2012 m. vasarį. Šeima ją rado namie be sąmonės. 

Pirmieji simptomai 

„Ozo“ prekybos centre vykusioje pamokoje „Ištiko insultas: svarbi kiekviena minutė“ specialistai žmones mokė atpažinti pirmuosius insulto požymius. 

„Mokslininkai yra apskaičiavę, kad, patyrus galvos smegenų insultą, kiekvieną minutę žūsta 2 milijonai ligonio nervinių ląstelių. Dėl insulto miršta apie 10 proc. pacientų, trečdalis nebegali gyventi be pagalbos, kitas trečdalis – visą likusį gyvenimą turi liekamųjų reiškinių, ir tik 20 proc. pasveiksta. Kuo anksčiau insultą patyrusiam žmogui suteiksime profesionalią pagalbą, tuo yra didesnė tikimybė, kad jis ne tik išgyvens, bet ir liga vėliau mažiau trukdys gyventi“, – teigė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurologė II Neurologijos skyriaus vedėja dr. Inga Slautaitė. 

Neuorologė pastebėjo, kad galvos smegenų insultui būdingi 5 požymiai. Pagrindiniai jų – vienos kūno pusės galūnių nusilpimas, vienos pusės nutirpimas ir kalbos sutrikimas. Tai svarbiausi ir dažniausiai pasitaikantys simptomai. Rečiau ištinka ūmus galvos svaigimas ir ūminis galvos skausmas. Šie simptomai gali būti ne tik insulto, bet ir kitų ligų požymiai. 

„Ištikus insultui, simptomai atsiranda ūmiai, per kelias sekundes. Jei, pavyzdžiui, ranka silpsta kelias dienas, greičiausiai to priežastis – ne insultas“, – tvirtino neurologė. 

Jei pastebėjote šiuos simptomus, specialistė patarė nedelsiant kviesti pagalbą telefonu 112. Jos specialistams reikėtų pasakyti, kas žmogui atsitiko: ar staiga ėmė nebepakelti rankos, ar persikreipė viena veido pusė, ar sutriko kalba. Antra svarbi žinia – kada tai atsitiko: ar prieš 5 minutes, ar prieš valandą, o gal nematėte, kada atsitiko. Nuo šių žinių priklauso, kokių gydymo veiksmų imsis gydytojai ligoninėje. Taip pat reikia tikslaus adreso. 

Pasak gydytojos, žmogus dėl insulto sąmonę praranda labai retai, taigi jo nereikia gaivinti. Negalima jam duoti vaistų ar gerti, nes gali būti sutrikęs rijimas, ypač tuomet, jei perkreiptas veidas ar sutikusi kalba. Tačiau nukentėjusiajam truputį galima pagelbėti – patogiai pasodinti ar paguldyti, galima šiek tiek pakelti galvą, patikrinti, ar jis gali laisvai kvėpuoti. Jei turite aparatą, pamatuokite kraujospūdį, paprastai tokiems žmonėms jis būna didesnis nei normalus. Ši informacija padės greitosios pagalbos medikams. 

Galite surinkti vaistus, kuriuos vartojo ligonis, užsirašyti svarbiausius su jo sveikata susijusius įvykius – gal buvo kraujavimų, darytos operacijos. Visus šiuos duomenis perduokite greitosios pagalbos specialistams. 

„Nuo to, kaip greitai iškviesite pagalbą ir kaip greitai gydytojai nuketėjusiajam pradės teikti pagalbą, priklausys tolimesnė jo būklė“, – tvirtino gydytoja I. Slautaitė. 

Dažniausia priežastis 

„Dažniausia insulto priežastis – prieširdžių virpėjimas, kai širdis plaka netolygiai, todėl susidaro krešuliai, kurie 80 proc. atvejų nukeliauja į galvos smegenis ir ten įstringa, užkimšdami kraujagyslę. Deguonies ir maitinimo netekusi smegenų dalis miršta per kelias minutes“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro Aritmijų skyriaus gydytojas kardiologas prof. Pranas Šerpytis. 

Pasak profesoriaus, 5–6 kartus insulto riziką padidina dažniausias širdies ritmo sutrikimas – prieširdžių virpėjimas. Net 3 proc. suaugusių žmonių serga prieširdžių virpėjimu ir kas ketvirtam vyresniam kaip 40 metų asmeniui yra rizika jį patirti. Tam, kad ligonis atsigautų, gali pririekti 3–5-erių metų. 

Jei žmonės, kuriems pasireiškia prieširdžių virpėjimas, būtų laiku ir tinkamai gydomi, jų neištiktų insultas, o daugelio insulto pasekmių būtų galima išvengti, jei jo ištiktiems žmonėms būtų laiku suteikta pagalba.