Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tai gali nutikti man – tai dažna frazė, kurią išgirsta gydytojai onkologai iš moterų, kurioms nustatomas krūties vėžys. Medikai vienbalsiai sutaria, kad užleistų šios klastingos ligos atvejų būtų mažiau, jeigu moterys į savo darbų sąrašą nepamirštų įtraukti punkto „pasitikrinti sveikatą“.
 
Tačiau realybė tokia, kad rūpinimasis sveikata vis dar nėra moterų prioritetas. Tai patvirtina ne tik gydytojai, bet ir moterų elgsenos tyrimai. Naujausias „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad tik kas penkta moteris dėmesinga savo sveikatai ir tikrinasi dėl krūties vėžio profilaktiškai. „Kai man buvo šešiolika, mama nuvedė pasitikrinti krūtis, kadangi turėjau konkrečių nusiskundimų. Tuo pačiu apsilankymu pas gydytoją krūtis pasitikrino ir mama. Tąkart gydytojai jai nenustatė jokių pokyčių. Po kurio laiko mama kreipėsi į gydytojus vėl ir jau šį kartą jai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Deja, tai buvo itin agresyvi, sunkiai šiuolaikiniam vėžio gydymui pasiduodanti šios ligos forma“, – pasakoja savo šeimos istoriją Kristina Varkulevičiūtė.

Kristinos šeimoje krūties vėžiu yra sirgusi ir jos močiutė, todėl šeimos moterys išsityrė genetiškai. Mamai buvo nustatytas iš senelio paveldėtas krūties vėžio riziką didinantis mutavęs BRCA genas. „Pasirodo, kad taip būna labai retai, bet mūsų šeimai teko toks nelemtas išbandymas. Aš vis sau tyliai sakiau, negali mums tekti blogiausias scenarijus – o jis ėmė ir teko...“, – tęsia Kristina.

Pasak moters, ji pati šio pakitusio geno neturi, tačiau dėl gerybinių pakitimų krūtyse profilaktiškai kas pusmetį apsilanko pas gydytoją mamologą ir nemano, jog tai galėtų kažkaip trikdyti jos asmeninio gyvenimo tėkmę.